Manoma, kad akcizais apmokestinamų prekių vartojimas sumažėja pakankamai nestipriai, net jei jų kainos dėl apmokestinimo ir padidėja. Dėl to jas patogu apmokestinti.
Akcizo mokestis turi ir tamsiųjų pusių. Viena iš jų – jis veda prie nelegalių prekių vartojimo, kadangi legalios yra tampa per brangios Šešėlis tarp akcizinių prekių, tokių kaip cigaretės, stiprieji alkoholiniai gėrimai ar kuras, Lietuvoje yra stipriai paplitęs. Apie antrą tamsiąją pusę – apie tai, kad akcizai yra regresinis mokestis, kuris labiausiai tuština mažiausiai uždirbančiųjų kišenes – šnekama mažai.
2014 m. už alkoholinius gėrimus Lietuvoje buvo sumokėta 248 mln. eurų akcizo mokesčio. Tai yra vidutiniškai 24 eurai kiekvienam pilnamečiui, reguliariai vartojančiam alkoholinius gėrimus.
Visa tai rodo, kad akcizo mokestis iš esmės yra regresinis – kuo mažiau žmogus uždirba, tuo didesnę dalį savo pajamų jis skiria degalų, tabako ir alkoholinių gėrimų akcizams, jei tokius vartoja.
Vienas rūkantysis Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį už cigaretes sumoka apie 30 eurų akcizo mokesčio. cigarečių ir alkoholinio gėrimų vartojimo intensyvumas nuo žmonių pajamų mažai priklauso. Paprastai skiriasi ne išgeriamo alkoholio ir surūkomų cigarečių kiekis, o jų kaina. Tačiau brangesniems ir pigesniems produktams taikomas akcizo mokestis skiriasi nedaug.
Tai reiškia, kad vidutinis minimalų atlyginimą (271 eurą „į rankas“) Lietuvoje uždirbantis ir legalias cigaretes bei alkoholinius gėrimus vartojantis asmuo per mėnesį vien akcizui sumokėti skiria 20 proc. savo mėnesinių pajamų.
Vidutinį atlyginimą (541 eurai „į rankas“) gaunantis asmuo alkoholio ir tabako akcizams skiria apie 10 proc. savo pajamų. Uždirbantieji į rankas 1200 eurų ir daugiau, šiems akcizams skiria 4 ir mažiau procentų savo pajamų. Visa tai rodo, kad akcizo mokestis iš esmės yra regresinis – kuo mažiau žmogus uždirba, tuo didesnę dalį savo pajamų jis skiria degalų, tabako ir alkoholinių gėrimų akcizams, jei tokius vartoja.
Skaičiuojant tik žmones, dirbančius pagal darbo sutartį, net 63 proc. akcizo mokesčio už tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus sumoka tie, kurių pajamos yra mažesnės už Lietuvos vidurkį. Jau minėtieji, uždirbantys virš 1200 eurų, jo sumoka tik 4 proc., t. y. 14 kartų mažiau. Taigi, didžiąją dalį valstybės akcizo pajamų suneša uždirbantys mažiausiai.
Visi žino, kad nesaikingas alkoholio ir tabako gaminių vartojimas neigiamai atsiliepia žmonių sveikatai. Taip didžiąja dalimi ir yra pateisinamas stiprus šių gaminių apmokestinimas (PVM ir akcizas sudaro apie 80 proc. legalaus cigarečių pakelio kainos ir apie 60 proc. stipriojo alkoholio butelio kainos).
Tačiau jei pasakome A, reikia pasakyti ir B. Akcizo mokestis, kuriuo siekiama sumažinti šių sveikatai žalingų prekių vartojimą, labiausiai tuština mažiausiai uždirbančiųjų kišenes.
Daugiausiai jo sumoka tie, kurie turi mažiausiai pajamų tai padaryti. Tad, viena ranka valdžia teigia besirūpinanti mažiausiai pasiturinčiųjų gerove, kita juos skurdina. Išeina paradoksali situacija. Jei uždirbi daug valdžia tau nenurodinėja kaip gyventi (nes jei daug uždirbi, akcizo mokestį sumokėti daug lengviau). Uždirbti mažai? Valdžia per piniginę primins, kaip teisingai gyventi.
Vytautas Žukauskas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas
