Pavasario pradžioje ministras Kęstutis Trečiokas atvirai atsiribojo nuo visus šokiravusio siūlymo į ežerus pradėti pilti chemikalus. Tokia nuostata buvo atsiradusi Vandenų srities plėtros 2016–2021 metų programos projekte, kuris, kai bus Vyriausybės patvirtintas, taps oficialiomis Lietuvos aplinkosaugai skirtų ES lėšų panaudojimo krypčių gairėmis.
Tačiau arba ministras melavo, arba ministeriją valdo maži žali žmogeliukai – šią savaitę Aplinkos ministerija organizuoja specialią konferenciją, kur neva šios srities specialistai aptarinės šios programos projektinius siūlymus, diskutuos apie skirtingas technologijas, Lietuvos patirtį.
Dabar girdint minėto dokumento projekto autorių mintis kyla tik vienas klausimas – ar jie visiški beraščiai, ar atvirai korumpuoti?
Jeigu kažkam ši sritis – naujovė, tai gal ir galėtų patikėti, jog konferencija – tai noras atvirai ir skaidriai pasitarti, nepadaryti klaidingų sprendimų. Tuo metu dirbančiam ne metus ir net ne dešimtmetį, organizatorių šališkumas ir tikslai – kaip juodu ant balto. Daugiau nei pusė pranešimų – tai tos pačios švedų sukurtos cheminės vandens telkinių technologijos pagiriamieji žodžiai. Apie „sėkmės istorijas“ Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje.
Kitų technologijų apžvalgą pristato neva „nepriklausomi ekspertai“, kurie vėlgi artimi su tos pačios technologijos platintojais Lietuvoje. Koks pačių Aplinkos ministerijos pareigūnų santykis – jau klausimas teisėsaugos institucijoms, o ne mokslininkams ar praktikams.
Dirbant savivaldybės administracijoje ekologu, klausimas dėl technologijų pasirinkimo buvo ne kartą iškilęs. Atliekant Širvėnos ežero valymo galimybių studiją buvo remtasi Lietuvos mokslininkų patirtimi, lygintos skirtingos technologijos, susipažinta su trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis priemonėmis bei rizikomis. Todėl dabar girdint minėto dokumento projekto autorių mintis kyla tik vienas klausimas – ar jie visiški beraščiai, ar atvirai korumpuoti?
Lietuvos sąlygomis mechaninis ežerų dumblo šalinimas yra vienintelė per ilgą laiką patikrinta ir pasiteisinusi ežerų tvarkymo priemonė. Žinoma, negalima ja piktnaudžiauti, turi būti naudojama saikingai ir ne visur, ir ne visada. Tačiau tuo pat metu net neįmanoma palyginti jos ir kitų, neva alternatyvių ežerų tvarkymo technologijų.
Jeigu pašalinus dumblą pokyčiai matomi net ir plika akimi, tai įžuvintojai, visokių chemikalų pilstytojai, net ir pakrantės švendrių kirtėjai yra tik pažadų dalintojai. Ne veltui rusai turi posakį apie visus galus, suleistus į vandenį. Daugelis įžuvinimo iniciatyvų Lietuvoje baigėsi niekuo. Lygiai taip pat žinau, ką gyventojai galvoja apie siūlymus masiškai į ežerus pilti įvairiausius chemikalus.
Net įdomu, kuri savivaldybė leis savo teritorijoje atlikinėti tokius darbus ir ką sakys aplinkosaugininkai, žalieji, ekologai ir kiti neabejingi gamtai bei aplinkai piliečiai. Abejojantys gali prisiminti chloru smirdinčius tarybinius baseinus. Dar absurdiškiau skamba ketinimai prieš chemizuojant ežerus, virš 50 ha plote išgaudyti visas žuvis.
Anot ministerijos Vandenų departamento vadovės Agnės Kniežaitės-Gofmanės viešų pareiškimų, chemikalų pylimas į ežerus yra pigesnė ežerų tvarkymo galimybė. Neva dumblo valymas – per brangus malonumas mūsų valstybei.
Tačiau drįstu priminti, kad svarstant aplinkotvarkos priemones kalba turi suktis apie galimybę pasiekti reikalingą rezultatą, o ne lengvesnį būdą „įsisavinti“ ES lėšas. Išties, greitai supilti neaiškios konsistencijos uždarų formulių (tai reiškia – nepatikrinamų) chemines medžiagas yra gerokai lengviau, nei realiai iš ežerų dugno iškelti ir sutvarkyti didžiulius kiekius dumblo. Tačiau vienu atveju turime jau kelis dešimtmečius naudojamą technologiją, įrangą, specialistus, o svarbiausia – gerus rezultatus. Kitu atveju – tik Aplinkos ministerijos ir užsienio pranašų pasakas, jog Lietuvai taip esą būsią geriau.
Vytautas Zurba yra buvęs Biržų rajono meras, Agluonos upės ir Širvėnos ežero valymo projektų iniciatorius ir vadovas, mokslinis agronomas, vienas iš ekologinės žemdirbystės pradininkų Lietuvoje ir ekologinių ūkių savininkas, Lietuvos ekologinės žemdirbystės draugijos ,,Gaja“ narys ir buvęs pirmininkas, VĮ ,,Tatulos programa“ vienas įkūrėjų, buvęs valdybos pirmininkas, Lietuvos agronomų sąjungos narys
