Pradėkime nuo Europos Komisijos pasiūlymo dėl GMO naudojimo. Komisija siūlo valstybėms narėms pačioms priimti nacionalinius sprendimus, kuriais būtų apribojamas ar uždraudžiamas genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimas, net jei buvo išduotas ES lygmens leidimas.
Kyla klausimas kodėl šalys narės pačios nenori apsispręsti dėl GMO naudojimo savo teritorijoje? Kodėl jos, pagal visas ES teisėkūros procedūras, laikosi pozicijos „nuomonės nėra“, o estafetę perduoda Europos Komisijai, kurios pasiūlymas yra leisti šalims narėms pačioms apsispręsti? Tokiu būdu norima parodyti, esą mes čia niekuo dėti, nes „Briuselis sprendžia“.
O iš tiesų dauguma šalių nenori uždrausti GMO, nes ekonomiškai tai yra be galo nuostolinga. Ir nenori visuomenei pateikti visų argumentų „už“ ir „prieš“, kad visuomenė turėtų daugiau informacijos apie GMO naudojimo pašarams problemas.
Bet juk paprasčiau yra tautai pasirodyti, kad vyksta įnirtinga kova prieš GMO. Tokių pavyzdžių turime kai kuriose šalyse, kuriose įstatymu GMO uždraustas, tačiau įstatymo įsigaliojimas vis atidedamas ir atidedamas, nes šalies ekonomikai tai yra pražūtinga. Tai kodėl imituojama kova prieš didžiuoju blogiu vadinama GMO?
Kyla klausimas kodėl šalys narės pačios nenori apsispręsti dėl GMO naudojimo savo teritorijoje?
Europos Sąjungos rinkoje nėra nei vieno GMO, kuris būtų kenksmingas sveikatai. Vienintelė institucija, sprendžianti, ar genetiškai modifikuotas produktas nekelia pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai yra Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Ši institucija bendradarbiauja su valstybių narių mokslo įstaigomis ir atsako už mokslinį rizikos vertinimą.
EFSA vertinimas yra galutinis, tai arbitras, kuris savo išvadas grindžia tik moksliniais įrodymais. Gerbiamas Broni, pateikite bent vieną GMO, kuris yra vartojamas ES ir kenkia sveikatai.
B.Ropė kelia nuogąstavimus, kad šaliai apsisprendus dėl GMO naudojimo maistui ir pašarams teks atlikti tam tikrus procedūrinius reikalavimus – sprendimą suderinti su vidaus rinkos ir ES tarptautiniais įsipareigojimais.
Išties kelia nuostabą tokios baimės. Ar tai reiškia, kad yra atvejų, kai šalis narė gali nesilaikyti ES vidaus įstatymų ir prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant ir atitinkamus Pasaulio prekybos organizacijos teisės aktus? Ar Europos Parlamento narys siūlo ieškoti būdų kaip nesilaikyti sutarčių ir vengti sutartinių šalių įsipareigojimų? Keista Europos Parlamento nario pozicija.
Be to, jei B. Ropė yra prieš GMO naudojimą pašarams ir mano, kad tuo paseks 19 ES šalių narių, tai kam gi rūpintis bendra vidaus rinka, kai teliks tik 9 šalys, norinčios naudoti GMO pašarams.
Iš mano pokalbių su Lietuvos ūkininkais suprantu, kad ūkininkų nuomonė jums yra nesvarbi, nes nuomonių yra visokių. Tai gal įsiklausykite?
Kita vertus, gerbiamas B.Rope, jūs manote, kad nebus kontrolės būdų šalims uždraudus naudoti GMO? Yra daugybė produktų, kurie ES rinkoje veikia tokiu pačiu principu – autorizacija ES lygiu ir leidimas nacionaliniu. Ir čia ne kalba apie sienas, o tik apie tvarkingai veikiančias šalių tarnybas.
Išties juokingai skamba grasinimai, kad tai gali atsiliepti ES vieningos rinkos išlaikymui, kad reikės sienų kontrolės ir t.t. Ne, patikrinimai vyktų šalių ūkiuose ir vidaus rinkoje, o ne sienų kontrolėje. Todėl kalbėti apie vieno iš pamatinių principų – laisvo prekių judėjimo sulaužymą yra absurdiška.
Kaip supratau, jūs taip pat manote, kad esate visos Lietuvos ūkininkų balsas. O ar jums teko kalbėtis su Lietuvos ūkininkais apie genetiškai modifikuotų pašarų poreikį? Iš mano pokalbių su Lietuvos ūkininkais suprantu, kad ūkininkų nuomonė jums yra nesvarbi, nes nuomonių yra visokių. Tai gal įsiklausykite?
Negarbinga yra iškreipti Europos Komisijos prezidento J.C.Junckerio žodžius. Komisijos prezidento žodžiai, kad jis nenorėtų priiminėti sprendimų, kai tam nepritaria dauguma valstybių, yra įgyvendinami. Iki šiol, balsuojant dėl GMO pašarų leidimų išdavimo, nė karto nebuvo valstybių daugumos, balsuojančios prieš.
Mes nekeičiame esamo mechanizmo, mes siūlome papildomą demokratinį mechanizmą. ES sutartys leidžia daryti išimtis, kurios galimos laikantis tam tikrų taisyklių – turi derėti su vidaus rinkos nuostatomis, su proporcingumo, nacionalinių ir nenacionalinių produktų nediskriminavimo principais. Valstybių narių priemonės taip pat turi atitikti Sąjungos teisės nuostatas ir tarptautinius ES įsipareigojimus, įskaitant ES įsipareigojimus PPO.
Europos Parlamentas, atmesdamas Komisijos pasiūlymą, parodė, kad nenorima vadovautis argumentais. Tačiau Komisija neatsiims savo pasiūlymo ir jo nekeis. Tikime, kad pagaliau ateis laikas dialogui ir argumentams.
Pabaigoje norėčiau išreikšti susirūpinimą ir pasakyti, kad labai jus suprantu, jog be GMO kortos, nelabai daug ką galite savo rinkėjams pasiūlyti. Esu įsitikinęs, kad jūsų veikla Europos Parlamente neturi apsiriboti vien tik žmonių gąsdinimu ir rūpinimusi reitingais.
Ir dar kartą – polemika per spaudą kartais gali būti visai smagi, bet, sprendžiant svarbius ir sudėtingus klausimus, man priimtinesnis tiesioginis kontaktas.
Vytenis Andriukaitis yra Europos Komisijos narys
