Vakcinos - ne ilgaamžės, jų sukeliamos imuninės antikūnų sistemos mūsų organizme veikia ribotą laiką. Vienų vakcinų atvejais imuninė apsauginė reakcija gali trukti iki 20 metų, o kitų, pavyzdžiui, gripo, – apie metus. Būtina vakcinuotis periodiškai pagal skiepų kalendorius. Aš taip darau jau daug metų. Skiepai padėjo man neužsikrėsti, kai dirbdamas Europos Komisijoje turėjau vykti į Afriką ir spręsti, kaip užgniaužti Ebolos bei kitus protrūkius.
Koronavirusas oro lašeliniu būdu patenka į nosies ir burnos gleivinės epitelio paviršių, pradžioje būna ant gleivių ir tik po kiek laiko prasiskverbia į mūsų organizmą. Todėl net ir COVID-19 persirgęs ar vakcinuotas asmuo, įkvėpęs užkrato, kosėdamas arba čiaudėdamas jį gali per trumpą laiką perduoti kitam, anksčiau nesirgusiam ir neužkrėstam, žmogui. Koronaviruso virusas persirgusiojo gleivinėje ilgai neužsibus, tačiau nesirgusiajam ir nepaskiepytajam sukels ligą ir taps lemtingas.
Norint virusą įvaryti į kampą būtina ir masinė vakcinacija, ir visų biosaugos priemonių laikymasis.
Nuo naujo COVID viruso paskiepytasis pats greičiausiai nesusirgs arba sirgs lengvai. Net ir sunkiau persirgęs vakcinuotas žmogus bus apsaugotas nuo mirties. Tačiau paskiepytas žmogus tampa jo platintoju. Taigi kol aplinkoje gausu viruso židinių, tol COVID persirgęs asmuo nėra apsaugotas ir nuo pakartotinio užsikrėtimo, ir lieka viruso pernešėju, todėl kaukę ir kitas biosaugos priemones jis taip pat turi naudoti.
Norint virusą įvaryti į kampą būtina ir masinė vakcinacija, ir visų biosaugos priemonių laikymasis. Priešingu atveju netrukus sulauksime naujų jo protrūkių. Viruso židiniai kažkuo panašūs į gaisrą durpyne: pradžioje liepsnoja, po to smilksta, galiausiai vėl suliepsnoja vienoje arba kitoje vietoje.
Šiandien vyksta šalių, kuri greičiau paskiepys savo gyventojus, lenktynės.
Deja, pirmoji plati vakcinacija „buksuoja“. Niujorko gubernatorius paskelbė, kad kiekvieną savaitę gaunant po 300 000 dozių ir vakcinuojant pagal numatytą planą pirmoji vakcinavimo banga Niujorko valstijoje gali trukti iki 14 savaičių.
Šiandien vyksta šalių, kuri greičiau paskiepys savo gyventojus, lenktynės, tačiau, jei liks daug šalių iš viso be skiepų, tai „skiepų čempionių“ neapsaugos ir nesulėtins pandemijos greičio. Akivaizdu, kad visuomenė turi ruoštis ilgesniam „naujam režimui“ ir būtinos ilgalaikės strategijos. Net ir pradėjus masinę vakcinaciją galima tikėtis trumpalaikių protrūkių.
Pastaruoju metu užsikrėtimų padaugėjo šeimose. Užmirštama, kad būnant namuose reikia laikytis biosaugos taisyklių, palaikyti atitinkamą kambario temperatūrą ir dažnai vėdinti patalpas. Būtina ne tik vykdyti vakcinaciją, bet ir taikyti biosaugos priemones kasdieniame gyvenime. Jos privalomos tol, kol neatslūgs virusas. Ypač svarbios lieka Pasaulio sveikatos organizacijos parengtos rekomendacijos.
Mokslininkų prognozuojama viruso mutacija reiškia, kad netrukus jis gali vėl rasti kelią greitesnei plėtrai ir tapti sezoniniu, taigi tikėtina, jog vakcinaciją teks vykdyti ilgą laiką.
Tikėtina ir tai, kad virusas taps endeminiu, todėl reikia parengti ilgalaikę Europos Sąjungos strategiją COVID-19 įveikti. Tą daryti kviečia ekspertai pasaulinio medicinos mokslo autoritetų žurnale „The Lancet“.
Lietuva jau dabar turi derinti lanksčius viruso užkardymo protrūkių židiniuose planus, intensyvų testavimą, tikslinę vakcinaciją ir biosaugos priemones. Tai reiškia, kad priklausomai nuo užkrato židinių kai kuriose Lietuvos vietose turės likti ir ribojimai. Šalis turi būti suskirstyta į rizikų zonas. Teks nuspręsti, kokiai rizikos zonai priskirti, pavyzdžiui, Vilniaus geležinkelio stotį, „Panoramos“ prekybos centrą, „Ermitažą“ ar Užupio „Iki“.
Zonos skirstomos pagal epidemiologinius skaičiavimus ir tikimybes užsikrėsti. Vertinimą turi atlikti virusologai, epidemiologai, sanitarijos higienos specialistai ir tie, kurie žino objektų ar net atskirų patalpų situaciją. Neteko viešojoje erdvėje skaityti apie jų surinktus duomenis.
Ar žinome apie Lietuvoje sukurtus koordinacinius mechanizmus rizikoms valdyti? Miestuose turi veikti centrai ne tik vakcinavimui vykdyti, bet ir pandemijai valdyti. Abi šios priemonės turi veikti kartu. Biosauga reiškia kaukių dėvėjimą, fizinę distanciją, rankų plovimą, paviršių dezinfekavimą, patalpų vėdinimą, tam tikros patalpų temperatūros palaikymą, chalato ir skafandro vilkėjimą ligoninėse ir t.t.
Kontrolė yra tada, kai imami tepinėliai ir tiriama, ar toje vietoje nėra viruso. Į skirtingas įmones turėtų užsukti specialistai, kurie tikrintų, ar aplinkoje nėra viruso. Situaciją galima valdyti tik žinant padėtį.
Žinant tikrąją situaciją, lengviau reaguoti. Pavyzdžiui, pastebėjus ligos protrūkį Plungėje, į pagalbą galima nusiųsti kelių specialistų komandą iš Vilniaus ar Klaipėdos.
Tam reikia koordinavimo centrų valstybės ir savivaldybių lygmeniu. Specialūs komitetai koordinuotų ir planuotų kaukių, dezinfekcinio skysčio, tinkamos aprangos, testų įsigijimą. Kartu turi būti atliekamas platus antikūnų tyrimas ir aktyvi stebėsena. Informacinėmis technologijomis galima atsekti kontaktus, stebėti, analizuoti ir pateikti galimas prognozes (pvz., kaip šiandienos rezultatai paveiks rytojų). Faktinės padėties žinojimas leidžia planuoti, kuriose teritorijose bus galima taikyti karantino sugriežtinimą, kuriose – atpalaidavimą.
Žinant tikrąją situaciją, lengviau reaguoti. Pavyzdžiui, pastebėjus ligos protrūkį Plungėje, į pagalbą galima nusiųsti kelių specialistų komandą iš Vilniaus ar Klaipėdos. Tokios greitojo reagavimo specialistų komandos turėtų būti sudarytos pagal apskričių skaičių. Į naujų atvejų nustatymą reikėtų įtraukti virusologus, epidemiologus, parazitologus, maisto veterinarus, civilinės krizės ekspertus, sanitarijos ir higienos, technikos ir pastatų žinovus. Jeigu tokios komandos neegzistuoja, jas reikia kuo skubiau suformuoti. Kito kelio nėra.
COVID-19 paveiktos šalys turėtų efektyviau naudotis Pasaulio sveikatos organizacijos parengtomis rekomendacijomis. Jose taip pat labai svarbi vieta tenka stebėsenai. Kuo užsiima Nacionalinis visuomenės sveikatos centras? Kaip konkrečioje Lietuvos teritorijoje vyksta stebėjimas? Kas nuolatos tikrina įmones ir organizacijas, kuriose buvo pastebėtas užkratas?
Ar žinoma, kad, pavyzdžiui, parduotuvėje, kurioje asmuo užsikrėtė COVID, buvo daugiau tarpusavyje kontaktavusių žmonių? Būtina viešai skelbti įmonių ar įstaigų, kuriose pastebėti užsikrėtimai, sąrašus ir adresus. Taip žmonės, atėję į tokią COVID paženklintą vietą, žinotų, kad turi būti ypač atsargūs.
Infekcijos prevencija ir kontrolė ligoninėse vyksta gerai, tačiau mokyklose ir vaikų darželiuose stringa.
Manau, kad parduotuvėje, iš kurios kažkas parsinešė užkratą, turėtų budėti žmogus, atsakingas už tvarką. Idealu būtų, jeigu kiekvienas į parduotuvę atėjęs žmogus į šiukšlių dėžę išmestų savo vienkartinę (daugkartinę galėtų pasilikti) ir gautų naują kaukę, o didesniuose centruose - ir FFP2 kaukę, filtruojančią iškvepiamą ir įkvepiamą orą, taip pat paprasto stiklo akinius akių apsaugai. Išeinantieji paliktų parduotuvėje akinius bei panaudotas kaukes ir gautų naujas. Būtina rankų dezinfekavimo kontrolė. Visi apsilankiusieji būtų registruojami ir gautų savo kodą. Tai reikalinga tam atvejui, jeigu kuris parduotuvę aplankęs ir čia užsikrėtęs žmogus susirgtų ir reikėtų atsekti jo judėjimo žemėlapį. Tik taip galima „gaudyti“ virusą.
Verslininkai greičiausiai nedega noru atverti savo kišenę ir papildomai leisti pinigų apsaugos nuo COVID priemonėms. Tam galėtų būti naudojamos valstybės lėšos. Geriau valdyti pandemiją, o ne įkalinti verslą bei užrakinti ekonominį ir socialinį gyvenimą.
Laboratorijos turi būti „apginkluotos“ tiksliomis instrukcijomis.
Infekcijos prevencija ir kontrolė ligoninėse vyksta gerai, tačiau mokyklose ir vaikų darželiuose stringa. Kiekvienoje švietimo įstaigoje turėtų dirbti bent vienas medicinos ar visuomenės sveikatos specialistas, kuris tikrintų, ar pakanka dezinfekcinių priemonių, ar suolai ir durų rankenos nuvalytos, patalpos išvėdintos ir išvalytos. Higieninės būklės kontrolė turi vykti visą dieną. Dabar viskas palikta savieigai.
Dar labai svarbus yra vakcinavimo planavimas. Pavyzdžiui, Belgijos vakcinavimo kalendoriuje matyti, kada ir kokia atkeliaus vakcina, kokios grupės ir kada bei kokiomis vakcinomis bus skiepijamos. Lietuvoje kol kas to nematyti.
Turint planą lengviau apskaičiuoti, kokia vakcina geriau skiepyti atskiras žmonių grupes. Gal šauktiniams, pavyzdžiui, nereikia „Pfizer“ vakcinos, būtinos medikams, socialiniams darbuotojams, policininkams, mokytojams, gal užtektų tik „AstraZeneca“, kuri nors ir mažiau efektyvi, bet jos apsaugos pakanka jauniems žmonėms.
Ne mažiau svarbu tęsti pagrindines planines medicinos paslaugas, kurios buvo nutrauktos pirmojo karantino metu. Ankstesnės valdžios privirtos košės skonį jaučiame iki šiol. Tai, sakyčiau, didžioji klaida.
PSO rekomendacijose, kurių kai kurios šalys paiso daug geriau, akcentuojama komunikacija ir bendruomenės įtraukimas. Tai reiškia, kad savivaldybės drauge su nevyriausybinėmis organizacijomis vykdo plačią informacinę kampaniją, o nevyriausybinis sektorius įtrauktas į savivaldybių koordinacinius štabus.
COVID pažaboti yra parengti keli PSO scenarijai, kurių taikymas priklauso nuo situacijos. Kiekvienas scenarijus numato skirtingus krizės valdymo instrumentus. Juos ant darbo stalo privalo turėti kiekvienos įmonės vadovas, kad žinotų, kaip elgtis įvairiose situacijose. Endemijos atveju minimalūs reikalavimai būtini. Tai yra nauja realybė, kurios reikės paisyti dar apie dvejus-trejus metus. Nėra abejonių, kad tam laikotarpiui būtinas ir vakcinacijos pasas, reikalingas užsienio kelionėms.
Norint pažaboti virusą pasauliniu mastu, reikia pagaminti mažiausiai 5 mlrd. vakcinų. Tai pareikalaus didelių pastangų iš visų pasaulio valstybių.
