Pirmoji bėda - žmonės susiduria su gana chaotiškai valdomomis eilėmis ir ilgu laukimo laiku, norint patekti pas specialistą. Tai sukelia visiškai suprantamą pasipiktinimą. Taip pat akivaizdu, kad neužtikrinamas gydymas ir diagnostika kuo arčiau žmogaus. Lietuvos gyventojai, kurie gyvena nutolusiuose nuo didmiesčių miestuose, rajonuose, nukreipiami gydytis į Kauną ar Vilnių. Jiems tenka ne tik ilgai laukti eilėse, bet susidaro ir papildomi kaštai: reikia atvykti automobiliu, būtinas maitinimas, nakvynė ir kt.
Be to, atskirų specializacijų gydytojai Lietuvos teritorijoje išsidėstę labai netolygiai, tarkime, Kaune ir Vilniuje jų yra labai daug, o kitur jų trūksta. Pavyzdžiui, Panevėžyje ir Šiauliuose kardiologai yra labai sunkioje padėtyje. Šiaulių ligoninėje kardiologų be galo trūksta, nors ši ligoninė milžiniška, moderni, aprūpinta pakankamu kiekiu aparatūros. Kardiologai, kurie ten dirba šiuo metu, turi itin didelius krūvius, o budinčių kardiologų nepakanka.
Dar vienas didelis rūpestis – chroniškomis ligomis sergančių žmonių priežiūra ir gydymas. Tokie pacientai turi būti nuolat gydomi ir jų gydymo rezultatas turi būti sekamas. Štai klausimas – ar mes galime suvaldyti hipertenzijos (aukšto kraujospūdžio) ligą? Ja serga dešimtys tūkstančių žmonių. Ar galime užtikrinti, kad jų gydymo eiga būtų nuosekliai prižiūrima?
Tai apima ankstyvą diagnostiką ir efektyvų gydymą, neleidžiant ligai įsisiautėti bei pereiti į pavojingas stadijas. Tam reikia, kad pacientai būtų stebimi, nustatyta aktyvi konsultavimo ir gydymo korekcijos sistema. Valdant patologiją reikia sistemiškai per visą Lietuvą stebėti dešimtis tūkstančių ligonių, neleisti jiems susirgti daug sunkesnėmis stadijomis ir tuo pačiu užtikrinti jų gydymą. Aktyvios gydymo praktikos ir gydymo politikos stoka yra didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES.
Sistema turi mokėti už pagydymą ir išgydymą, patologijos suvaldymą, o ne tik už vizitų ir siuntimų skaičių.
Paciento ligos raida turi būti sekama ir stebima, sykiu turi būti peržiūrėta ir mokėjimo už gydymą sistema. Kitaip sakant, sistema turi mokėti už pagydymą ir išgydymą, patologijos suvaldymą, o ne tik už vizitų ir siuntimų skaičių. Todėl šeimos gydytojai turi bendrauti su antrinio ir tretinio lygio specialistais.
Dar viena visos ES bėda – milžiniškas darbo jėgos trūkumas sveikatos sektoriuje. Trūksta specialistų intensyvios terapijos greitosios pagalbos skyriuose, kur darbas ir jo sąlygos yra labai sunkios ir, žinoma, per menkai apmokamas. Šiandien ES jaučiamas maždaug 4 milijonų slaugytojų poreikis.
Šiandien ES jaučiamas maždaug 4 milijonų slaugytojų poreikis.
Tai yra masinė problema, tiksinti bomba dėl to, kad jaunimas neina į šią sritį mokytis ir dirbti. Šiuo metu jaučiama didelė stoka jaunos kartos žmonių, kurie ruošiasi būti slaugytojais ar akušeriais. Daugelyje rajonų gydytojų ir slaugytojų amžiaus vidurkis, ypač pirminėje grandyje, jau artėja prie pensinio arba yra pensinio amžiaus.
Taigi atskirų specialybių stoka yra akivaizdi, kadangi per dešimt metų šių tendencijų ES šalyse narėse niekas nesekė ir nesiėmė priemonių, būtinų darbo jėgos sveikatos sektoriuje planavimui ir ruošimui.
Ką padaryti, kad padėtis pasikeistų?
Aš kartu su Europos Parlamento politine S&D grupe dėjau daug pastangų, kad EP būtų sukurtas atskiras Sveikatos komitetas. Ir štai gruodžio 18 d. ši iniciatyva buvo įgyvendinta. Tai istorinis įvykis Europos Parlamento veikloje. Sveikatos komitete kelsime klausimus apie sveikatos sistemų tvarumą, krizių ir gydymo patologijos valdymą, gydymo ir jo kokybės standartus. Jau esame pasiūlę, kad standartai būtų daugmaž vienodi visose 27 šalyse.
EP Sveikatos komitetas galės glaudžiai bendradarbiauti su visų ES šalių, tarp jų – ir su Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komitetu, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Yra daug dalykų, apie kuriuos mes turime Europos Parlamente diskutuoti, kiekvienoje ES šalyje įžiebti diskusijas nacionaliniuose parlamentuose ir vyriausybėse. S&D grupė palaiko ir siekia stiprinti ES programas sveikatos srityje. Didžiulis darbas laukia ruošiantis naujam daugiamečiam ES biudžetui, kur, tikiuosi, sveikatos klausimai ir jų koordinavimas sulauks daug daugiau dėmesio nei iki šiol.
Turinio viešinimas apmokėtas EP lėšomis.
Europos Parlamento (EP) narys Vytenis Andriukaitis yra EP Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) narys
