Perskaičius pirmadieninį UAB „Lietuvos energija“ valdybos pirmininko Daliaus Misiūno pranešimą apie vykdomą valdomų įmonių reorganizaciją, galima tik pagirti sprendimą visų šių įmonių klientų aptarnavimą sutelkti vienoje vietoje.
Vienas aptarnavimo padalinys reikš mažesnes išlaidas: aukštesnio lygio vadovų atlyginimams, informacinėms sistemoms, fizinių klientų aptarnavimo vietoms išlaikyti. Vartotojas patogiai gaus visus atsakymus apie įmonės grupių teikiamas paslaugas vienoje vietoje.
Žinoma, pagirti galima tik su sąlyga, jog šis reorganizacinis projektas bus sėkmingai užbaigtas. Bet kokiu atveju blogiau nebus – juk vartotojas niekada neturėjo galimybės rinktis ir dėl minėtų įmonių monopolinės padėties kantriai iškęsdavo ilgas procedūras ir džiaugdavosi gavęs atsakymus.
Galima būtų pasvarstyti, ar ne geriau „Lietuvos energijos“ grupių įmonėms susikoncentruoti į savo tiesioginę veiklą. O klientų aptarnavimo funkcijas konkursų būdu perleisti tokių paslaugų teikimu užsiimančioms profesionalioms privačioms įmonėms. Kaip tą daro privatus verslas ir komerciniai paslaugų teikėjai. Visgi bet kuris iš dviejų variantų bus geriau, nei yra dabar.
Steigimas naujų paslaugų, kurios nesusijusios su įmonių tiesiogine veikla ir kurioms įmonės neturi jokių kompetencijų, iš karto kelia daug klausimų. Kalbu apie planus tapti mokėjimų paslaugų teikėju.
Nepaisant klientų aptarnavimo skyrių įvairovės, vartotojas šiuo metu gali rinktis, kaip atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Rinkoje veikia apie 30 įmokas priimančių įstaigų (bankai, kredito unijos, mokėjimo paslaugų įmonės), kurios yra priverstos konkuruoti siūlydamos mažesnę kainą arba patogesnę paslaugą.
Kam „Lietuvos energijai“ už mokesčių mokėtojų pinigus kurti su jų veikla nesusijusias paslaugas, kurių rinkoje ir taip daug? Kas už tai mokės? Kokia nauda vartotojui?
Dažnai už per didelius įmokos priėmimo įkainius kritikuojami bankai jau nebėra vieninteliai rinkos žaidėjai. Jų užimama rinkos dalis susitraukė iki trečdalio. Dalį klientų perėmė lanksčiau dirbantys nauji rinkos dalyviai.
Todėl natūraliai kyla klausimas, kam „Lietuvos energijai“ už mokesčių mokėtojų pinigus kurti su jų veikla nesusijusias paslaugas, kurių rinkoje ir taip daug? Kas už tai mokės? Kokia nauda vartotojui?
Mano nuomone, minėta įmonė vietoj naujų paslaugų teikimo galėtų maksimaliai išnaudoti savo išskirtines kompetencijas energetikos sektoriuje ir sutelkti dėmesį į tai, ko iš jų tikisi šiandienos ir ateities vartotojas: mažesnės energijos kainos; paprastesnio vartotojų prijungimo prie tinklų; išmaniųjų skaitiklių diegimo; energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių; galimybės lengvai pasirinkti ir keisti energijos tiekėją; nesudėtingo mikroelektrinių prijungimo prie bendros sistemos; elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo plėtros.
Bijau vieno – kad neturint tinkamų kompetencijų, iš mokesčių mokėtojų pinigų bus sukurtas prastas imitacinis produktas su menka pridėtine verte.
Pono D.Misiūno abstrakčiai pristatyta vizija neatsako nė į vieną iš šių klausimų. Tik susidaro įspūdis, jog bus kuriama kažkas panašaus į ne vienerius metus veikiantį mėnesinių sąskaitų mokėjimo būdą internete – „Viena sąskaita“.
Taip, visos sąskaitos vienoje vietoje yra patogus ir racionalus būdas tvarkyti mėnesines sąskaitas. Informacija apie sąskaitas bei paslaugų tarifai suplaukia į vieną vietą. Bet kada gali lengvai rasti sąskaitų archyvą, informaciją apie mėnesines išlaidas ar grafines analizes apie paslaugų suvartojimą.
Naudodamasis tokia paslauga gali matyti ne tik visas komunalinių paslaugų, bet ir kabelinės televizijos, lizingo, ugdymo įstaigų sąskaitas. Vienu pavedimu gali apmokėti ne vien buto, bet ir kitas sąskaitas. Tam sugaiši tik porą minučių. Privalumus galima vardyti ir vardyti. Beje, tokia paslauga kainuoja vos 1 eurą. Ji jau seniai sukurta ir puikiai veikia.
Gerai žinau, ką reiškia ir kiek kainuoja sukurti tokią sistemą (kalbu ne apie programinę įrangą, o apie visą infrastruktūrą su plačiu bendradarbiaujančių įmonių ratu) ir kiek pastangų reikia, kad įtikintum vartotoją ja naudotis.
Todėl bijau vieno – kad neturint tinkamų kompetencijų, iš mokesčių mokėtojų pinigų bus sukurtas prastas imitacinis produktas su menka pridėtine verte.
Vartotojai liks nusivylę visais skaitmeninių mokėjimų būdais ir grįš prie atsiskaitymo grynaisiais pinigais. O mokėjimų rinkoje atsiradęs monopolinis žaidėjas nepataisomai sujauks rinką ir sunaikins konkurenciją.
Būdama visų pagrindinių komunalinių paslaugų teikėja, „Lietuvos energija“ galės lengvai daryti įtaką visai įmokų surinkimo rinkai. Todėl drąsiai galima konstatuoti, kad, kitaip nei klientų aptarnavimo skyrių koncentracija, toks žingsnis gali stipriai pabloginti esamą situaciją.
Protingiau būtų pasinaudoti ilgus metus rinkoje dirbančių dalyvių patirtimi ir tinkamai išnaudoti kiekvieno jų kompetencijas. Taip rinkoje bus išlaikyta sveika konkurencija, o vartotojams bus suteikta geriausia paslauga.
Vytenis Ziberkas yra „Viena sąskaita“ direktorius
