Priešingai nei kiti verslai, žemės ūkio verslas tiesiogiai priklausomas nuo gamtos ir jos stichijų, kurios išryškina ir taip dėl žemės plotų konkuruojančių ūkininkų konkurencinius pranašumus. Modernia technika apsirūpinęs ūkininkas akivaizdžiai yra pranašesnis, nes šiuolaikinė technika leidžia jam įvažiuoti į skęstančius laukus, o sprendimai – išgelbėti derlių. Pernykštis lietingas ruduo parodė, jog modernios technikos neturintys ar sprendimų neįdiegę ūkiai gali susidurti su gan nemažais nuostoliais.
Ūkininkai vis dažniau priversti dalyvauti nuolatinėse lenktynėse, kuriose svarbi ne tik kokybė ir greitis, bet ir galimybė valdyti riziką. Modernizavimas, kuris mūsų skaičiavimais, turi galimybę verslo riziką sumažinti net ketvirtadaliu, praktiškai daugeliui tampa išsigelbėjimo verta investicija, atsižvelgiant į dirbamos žemės trukumą ir lenktynes su gamta.
Investicijų į modernizaciją atsipirkimo įvertinimui vienos formulės, kuri tiktų visiems ūkininkams, deja, nėra. Ūkiai skiriasi pagal savo veiklos kryptį, dirbamos žemės plotą ir našumą. Tačiau bendra tendencija labai aiški – jei plečiami dirbamos žemės plotai augalininkystės ūkyje ar didinamas galvijų skaičius, investicijos į ūkio modernizavimą yra neišvengiamos. Prieš keletą metų Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, jog 21 proc. ūkininkų planuoja investuoti į žemę, 20 proc. į pastatus, apie 40 proc. į techniką, o planuojant banko lėšų tikisi atitinkamai 43 proc., 29 proc. ir 36 proc.
Visuomet rekomenduojame įsivertinti savo galimybes, pasverti visus pliusus ir minusus, apskaičiuoti investicijų atsiperkamumą bei suplanuoti kelis žingsnius į priekį. Pastebime, jog dažniausiai investicijos planuojamos atsižvelgiant į ūkio istoriją bei planuojamas perspektyvas. Tie ūkiai, kurie investuoja ne pirmą kartą, yra labiau linkę investuoti, o remiantis ES duomenimis, net 79 proc. linkusių investuoti jau yra tai darę netolimoje praeityje.
Realus poreikio įvertinimas. Nors retas pasimoko iš svetimų klaidų, bet vis dėlto. Jei turite planą plėstis, jis turi būti pasvertas ir realus, jei planuojate savo techniką ar džiovyklas nuomoti ir kitiems ūkiams, prieš tai išsiaiškinkite, ar tikrai turėsite paklausą savo paslaugai. Priešingu atveju investicijos taps didžiule našta.
Kad ir kiek nuspręstumėte investuoti į ūkio modernizavimą, turite planuoti taip, kad investicijos į techniką atsipirktų per penkerius metus. Technologijos į priekį juda kosminiu greičiu, todėl tikėtina, kad po penkerių aplinkybės jus vers pirkti dar našesnę techniką. Tad šiuo atveju tinkama poreikio analizė yra būtina ir ji turi būti pagrįsta aiškiais skaičiais ir atsiperkamumo rodikliais.
Investicijų į žemės ūkio sektorių turėtų didėti. Jau dabar matome, kad ūkiai šiandien daugiausia investuoja į žemės ūkio techniką, grūdų džiovyklas ir saugyklas, gyvulininkystės ūkiai daug dėmesio skiria automatizuotų aparatų įsigijimui, įrangai bei fermų statybai.
Tas pačias tendencijas atspindi ir Lietuvos statistikos duomenys, kurie rodo, jog plėtra žemės ūkyje vis dar vyksta, nes materialinės investicijos į žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorių 2017 m, lyginant su 2016 m. buvo didesnės 23 proc., o Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimo duomenimis, investicijoms į materialųjį turtą jau buvo išmokėta apie 130 mln. eurų.
Žvelgdami į Europos ūkių patirtį, matome, kad Lietuvos ūkiams artimiausioje ateityje ne ką mažiau bus svarbu laiku investuoti ir į mokymus bei tyrimus. Moksliniai tyrimai, bendradarbiavimas su žemės ūkio centrais, mokslo įstaigomis gali suteikti naujų krypčių žemės ūkio verslui. Europos duomenys rodo, kad 16 proc. ūkininkų planuoja investuoti į mokymus iki 2020 m. – ypač linkę investuoti į mokymus tie, kurie planuoja investicijas į įrenginius. Bendraudami ir bendradarbiaudami su ūkininkais matome, kad sėkmingi ūkininkai vis dažniau atsisuka į mokslinius tyrimus, bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis, leidžiasi į eksperimentus, kurie vėliau leidžia plačiau vertinti paties ūkio galimybes, galbūt netgi surasti naujų verslo nišų. Kita vertus, šie mokymai ir tyrimai padeda jiems tapti sėkmingais.
Sekdami sėkmingiausių verslų pavyzdžiu, ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į tikslinius, pavyzdžiui, įrangos mokymus, bet taip pat ir į savo komandos įgūdžių lavinimą, bendrą kvalifikacijos kėlimą, bendradarbiavimo skatinimą. Šie mokymai, kurių, tiesa, atsipirkimą sunku paskaičiuoti, gali turėti didelės įtakos tiek ir vystant, plečiant verslą, tiek ir pritraukiant naujas idėjas į ūkio plėtrą.
Įvertinant pastarųjų metų žemės ūki verslo paveikslą, aiškiai matyti, kad ūkiai ir toliau stambės, modernizacija bus neišvengiama kaip ir noras su mažiau sukurti daugiau. Tad būtina realiai įsivertinti investicijų poreikį, pasimatuoti tinkamus sprendimus ir nepamiršti investuoti į mokymus ir tyrimus.
Vytis Žegužauskas yra „Luminor“ banko Verslo klientų departamento vadovas.
