Lietuviai nori įsigyti daiktus ir naudotis paslaugomis čia ir dabar. Šiuolaikinė paskolų sistema suteikia galimybę greičiau ir efektyviau kurti savo gerovę – patenkinti poreikį dabar, o realias išlaidas paskirstyti laike. Priešingai nei finansavimas, finansų apsaugos sprendimai yra orientuoti į ateitį ir į galimas rizikas. Tai, jog už finansinei apsaugai skirtus pinigus lyg ir neįsigyjame nieko apčiuopiamo,trikdo vartotojus. Tik nedidelė dalis lietuvių pradeda sąmoningai suvokti poreikį apsidrausti nuo galimų rizikų ir investuoti į šeimos saugumą.
Visuomenėje vis dar vyrauja gan konservatyvus požiūris į šeimos finansus ir rinkoje siūlomus finansų valdymo sprendimus. Ypač tai pasakytina apie vyresniąją kartą, kurios atsargumą iš dalies lemia ir praeityje išgyventos patirtys – finansų sistemos nestabilumas keičiantis valiutai 1991 metais bei bankų griūtis 1994 metais. Ankstesnėje politinėje santvarkoje susiformavę įpročiai ir nuostatos, deja, vis dar gajūs ir jaunesnės kartos sąmonėje. Tai reiškia, kad dalis žmonių vadovaujasi realybės nebeatitinkančiomis finansų planavimo tradicijomis, kurios neatitinka šiandieninių galimybių ir rizikų.
Sąlygos, kuriomis šiandien jauni žmonės pradeda savarankišką gyvenimą, yra visiškai kitokios, nei tos, kuriose gyveno ir šeimą kūrė jų tėvai. Skiriasi ir poreikiai, ir galimybės. Puikiai pamename, kaip buvo dalijami ištekliai gyvenant socialistinėje santvarkoje.Šiandien jaunoji karta savarankišką gyvenimą pradeda kitokioje aplinkoje ir finansinės nepriklausomybės siekia kitokiomis priemonėmis. Konkurencinė darbo rinka ir liberali verslo aplinka teikia daugiau galimybių, tačiau tuo pačiu atsiranda ir daugiau rizikų. Todėl jauniemsžmonėms, norintiems atsakingai planuoti savo finansus,nepakanka iš šeimos perimtų žinių. Reikia kelti finansinio raštingumo lygį, nebijoti pasikonsultuoti su ekspertais.
Situacija Lietuvoje pamažu keičiasi – stebimos besiformuojančios vakarietiškos finansų planavimo kultūros apraiškos. Gyventojai, kurie naudojasi finansavimo galimybėmis, vis dažniau apmąsto galimas rizikas ir stengiasi nuo jų apsidrausti, kad šeima neliktų su nepakeliamais įsipareigojimais.
Dr. Žana Grigaliūnienė yra ISM Valdybos ir ekonomikos universiteto docentė, finansų specialistė
