Viešose informavimo priemonėse teigiama, kad didėja piliečių susidomėjimas Savanoriška krašto apsaugos tarnyba, piliečiai stoja į Šaulių sąjungą, jaunimas domisi baziniais kariniais mokymais. Tai yra puiki ir sveikintina pilietinė iniciatyva.
Tačiau kyla klausimas, ar šis veiksnys turi realių plėtojimosi šansų ir ar valdžios struktūros pasinaudos naujai užgimstančiomis galimybėmis? Bent jau kol kas teigiamų požymių nematyti.
Taip teigti galima vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. liepos 2 d. Nr. XII-448 priimtu „Principinės kariuomenės struktūros 2014 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2014 metais ir 2019 metais patvirtinimo“ įstatymu.
Šis įstatymas faktiškai neleidžia išvystyti gynybos sistemos iki būtinų gynybinių pajėgumų. Žinoma, jeigu pasitikėtume pastaruoju partijų susitarimu, minėtas įstatymas netrukus galėtų būti pakeistas kitu, ir tuo pačiu įteisintas tikslinis kariuomenės vystymas bei šio proceso tinkamas finansavimas.
Buvo skaičiuojama, kur ir kokie daliniai turėtų būti sukurti, kokia turėtų būti ginkluotė, kokias privalėtume sukurti neliečiamąsias atsargas ir daug kitų dalykų. Deja, turbūt nesuklysiu sakydamas, kad visa tai dulka kažkokiuose stalčiuose ar lentynose.
Siekiant išvengti klaidų, būtina pirmiausiai atsisakyti išankstinės nuomonės, kad viskas mūsų gynybos sistemoje yra gerai. Per 24 Lietuvos nepriklausomybės metus yra padaryta daugybė įvairiausių studijų, ieškant atsakymų į klausimus, kokia turėtų būti mūsų gynybos sistema.
Buvo skaičiuojama, kur ir kokie daliniai turėtų būti sukurti, kokia turėtų būti ginkluotė, kokias privalėtume sukurti neliečiamąsias atsargas ir daug kitų dalykų.
Deja, turbūt nesuklysiu sakydamas, kad visa tai dulka kažkokiuose stalčiuose ar lentynose. O gal jau net išmesta? Štai vienas pavyzdys – iš trijų turėtų aviacijos bazių turime vienintelę, kuri prireikus galėtų priimti paramą iš mūsų partnerių. ]
au seniai yra žinomos galimai prisireiksiančios paramos apimtys. O ar visa tai tilps dabartinio aerodromo teritorijoje? Atsakymas vienareikšmis – ne. Kažkada aerodromo teritorijoje buvę keliukai dabar jau yra tapę Šiaulių miesto gatvėmis. Panašių klausimų yra labai daug ir beveik į visus juos atsakymas neigiamas.
Kone didžiausią nuostabą kelia kalbos apie Lietuvos kariuomenės rezervą. Įvairiose vietose galima rasti skirtingus rezervo karių skaičius, o tai įrodo, kad nėra suvokimo, kas yra rezervas, kaip jis skirstomas ir kaip privalo būti organizuojamas. Akivaizdu, kad painiojama rezervo sąvoka su bendrais žmogiškaisiais ištekliais.
Iš politikų galima išgirsti, kad jie paklausia kariškių patarimo, tačiau neaišku, ar įsiklausoma į tuos patarimus. Na, o jeigu daroma viskas, kaip pataria karinė vadovybė, tada kyla tos vadovybės kompetencijos klausimas.
Pagaliau nežinau nė vieno politiko, kuris turėtų pakankamų žinių karybos srityje. Labai gaila, tačiau kai išgirsti vieną dieną, kad pirksime dar vieną radiolokatorių, o kitą dieną, kad pirksimd ir lėktuvus, tai peršasi mintis, kad nėra jokio perspektyvinio planavimo.
Visa tai turi būti įsigyjama planingai, racionaliai ir nuosekliai. Negalima pamiršti, kad viskam būtina paruošti infrastruktūrą, personalą ir logistinį aprūpinimą.
Žinoma, reikalingi ir radiolokatoriai, ir lėktuvai, ir dar labai daug kas, bet visa tai turi būti įsigyjama planingai, racionaliai ir nuosekliai. Negalima pamiršti, kad viskam būtina paruošti infrastruktūrą, personalą ir logistinį aprūpinimą.
Pradėjus vystyti Lietuvos gynybinius pajėgumus reikės naujai projektuoti ir statyti naujus karinius miestelius, o naujų dalinių steigimo vietų parinkimas yra ypatingos svarbos, nes nuo to priklausys ne tik mūsų reakcijos į grėsmes laikas, bet ir gynybiniai pajėgumai.
Manau, kad kol kas apie tai mažai kas pagalvoja. Tenka tik apgailestauti, kad mūsų politikai dažniausiai apie gynybos sistemą mąsto tik kaip apie specifinių prekių ar priemonių rinkinį, įsivaizduodami, jog, kai tik reikės, tai ir bus, bet tai yra labai klaidinga nuomonė. Pasaulis ne tik keičiasi, bet jis jau pasikeitė ir nacionalinio saugumo bei gynybos klausimų sprendimo vilkinimas mūsų valstybei gali tapti pražūtingas.
Zenonas Vegelevičius yra buvęs Karinių oro pajėgų vadas
