Gražūs ir viltį teikiantys žodžiai, kuriuos tuoj pat paneigė patys migrantai: naujametinę naktį šimtai Vokietijos moterų tapo priekabiavimo aukomis ir patyrė siaubą. Panašiomis „rytojaus galimybėmis“ per šventes įsitikino Šveicarijos ir Suomijos moterys.
Europa iš policijos sulaikyto migranto išgirdo: prašome elgtis pagarbiai, mane čia pakvietė ponia Merkel.
Ką girdime po precedento neturinčių įvykių – masinio ir daugiau ar mažiau koordinuoto priekabiavimo prie Europos moterų? Kelno merė Henriette Reker: nepageidaujamo priekabiavimo būtų išvengta, jei moterys būtų dėjusios pastangas būti „ištiestos rankos atstumu“ nuo nepažįstamųjų. Vokietijos teisingumo ministras H.Maasas: niekas neturėtų išnaudoti šių išpuolių, kad apjuodintų pabėgėlius kaip grupę.
Europa jau metus aktyviai kalba apie ES išorės sienų apsaugą. Ne teorinę, o fizinę apsaugą. Iš esmės padaryta labai mažai. Į Europą ir Skandinaviją toliau plūsta milijonai pabėgėlių.
Ar prievartaujama Europa atsikvošės?
Pastarieji įvykiai rodo, kad ES viršūnės ir valstybės neturi aiškių planų, kaip integruoti migrantus į įprastą Europai gyvenimą. Pastarieji įvykiai diktuoja ir Lietuvai laikytis nedviprasmiškos pozicijos pabėgėlių atžvilgiu: tiek, kiek galime, ir tokių, kokius įsileisime. Ir ne daugiau.
Po tokių įvykių Europa neišvengiamai radikalės. Vokietijos knygynai jau laukia naujo A. Hitlerio „Mein Kampf“ leidimo. Neva moksliniais tikslais. Toks nekaltas sutapimas. Gal šis faktas ir paaiškina dabartinės Europos elgesį: Europa jau pamiršo nacių siautėjimo laikus. Išskyrus gal tik sovietinį lagerį patyrusias valstybes, tarp kurių – ir Lietuva.
Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento narys
