Pirmyn. Pradėkim, iš pirmo žvilgsnio, nuo smulkmenos, kuri dešimtmečiais piktina dešimtis milijonų Europos gyventojų.
Iš Briuselio į Strasbūrą ir atgal
Kiekvieną mėnesį Europos Parlamentas iš Briuselio kelioms dienoms kraustosi į Strasbūrą. Po to – atgal, į Briuselį.
Visas tas kraustymasis ne be pagrindo vadinamas „keliaujančiu cirku“. Skaičiuojama, kad Europos Parlamentui tai kasmet kainuoja apie 200 milijonų eurų.
6 tūkstančiai dėžių dokumentų kiekvieną mėnesį vežami iš Briuselio į Strasbūrą – 450 kilometrų Iš Belgijos į Prancūziją. Ir atgal.
Kiekvieną mėnesį apie 4 tūkstančius asmenų – Europos Parlamento narių, jų padėjėjų, darbuotojų, lobistų ir žurnalistų, ES ir valstybių narių institucijų atstovų – keliauja į Strasbūrą. Ir atgal, į Briuselį.
Visas tas kraustymasis ne be pagrindo vadinamas „keliaujančiu cirku“. Skaičiuojama, kad Europos Parlamentui tai kasmet kainuoja apie 200 milijonų eurų. Manau, kad tai – tik kuklūs paskaičiavimai.
Strasbūras, ofi cia li Eu ro pos Par la men to sesijų vieta, yra laikomas is to ri nio susitaiky mo tarp Pra ncū zi jos ir Vo kie ti jos po An tro jo pa sau li nio ka ro sim bo liu. Būtent šių valstybių vadovai, po „Brexit“ garsiai prabilę apie būtinybę pertvarkyti ES ir mažinti biurokratiją, galėtų padėti tašką kiekvieno mėnesio kelionėms Briuselis-Strasbūras.
Įspūdingo dydžio Europos Parlamento statiniai Strasbūre apie 300 dienų per metus būna tušti.
Ir politinis deimantas, ir pajamos
Labiausiai racionaliam žingsniui – atsisakyti Europos Parlamento posėdžių Strasbūre ir taip taupyti pinigus, laiką ir mažinti biurokratiją – priešinasi Prancūzija.
Dalis europarlamentarų teigia, kad Prancūzija taip elgiasi ne dėl tradicijų, garbės, o dėl pajamų, kurios tenka Strasbūro viešbučiams, kavinėms, parduotuvėms, EP statinius aptarnaujančioms kompanijoms.
Reikia pripažinti, kad Europos Parlamentas Strasbūre – reikšminga, bet ne vienintelė institucija šiame išskirtino grožio mieste. Strasbūre įsikūrę Europos Žmogaus Teisių Teismas, Europos Taryba, ES ir NATO karinė institucija, valstybių diplomatinės tarnybos ir kitos institucijos. Reikia pripažinti ir tai, kad Europos Parlamentas – politinis deimantas Strasbūro karūnoje.
Ironiška, kad vieni iš aktyviausių Europos Parlamento narių, siekusių baigti posėdžiavimus Strasbūre, buvo britai parlamentarai.
Bandymai keisti tvarką – nesėkmingi
Kraustymasis iš Briuselio į Strasbūrą ir atgal turi savo istoriją, siekiančią Bendrijos ištakas: iš pradžių Europos anglių ir plieno bendrijos asamblėja išties posėdžiaudavo Strasbūre.
Ten veikė ir Europos Taryba. Šiek tiek vėliau, po eilės sprendimų ir susitarimų, nuspręsta, kad pagrindinės ES institucijos įsikurs Briuselyje, Strasbūre ir Liuksemburge.
Dar 1989 metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią savo darbo centru pasirinkti Briuselį. 1992-aisiais oficialiai patvirtinta sutartimi, kad EP kasmet Strasbūre surengs 12 plenarinių sesijų, kiti posėdžiai vyks ir komitetai dirbs Briuselyje.
2012-aisiais surinkta per 1,2 milijono ES piliečių parašų, reikalaujančių Europos Parlamentui dirbti tik Briuselyje. Tais pačiais metais Europos Parlamentas balsavo: absoliuti dauguma, beveik 75 procentai EP narų, balsavo už vienintelę darbo vietą Briuselyje.
2013 metais Eu ro pos Par la men tas pri ėmė re zo liu ci ją, raginančią pra dė ti ES su tar čių pers vars ty mo pro ce dū rą ir su teik ti Europos Par la men tui tei sę pa čiam spręs ti, kur ir ka da po sė džiau ti. Tais pačiais metais Europos Teisingumo Teismas atmetė Europos Parlamento siekius sumažinti Strasbūre vykstančių sesijų skaičių iki 11 per metus. Teismas pažymėjo, kad tai turi spręsti ne Europos Parlamentas, o valstybės narės. Taigi uždaryti Europos Parlamento rūmus Strasbūre galima tik visoms ES valstybėms vienbalsiai sutarus.
Puikus koziris euroskeptikams
Kol kas nei ES piliečių, nei Europos Parlamento iniciatyvos – nerezultatyvios. Europos Parlamentas priverstas dirbti pagal kelių dešimčių metų senumo sutartis, nors pasaulis pasikeitė, gyvename naujų technologijų laikais. Šiandien, po „Brexit“, būtų pats laikas išgirsti ir ES piliečių iniciatyvas.
Nuolatinis Europos Parlamento kraustymasis iš Briuselio į Strasbūrą – tik pavyzdys, kad lyg ir nedidelės problemos sprendimas stringa ES demokratijos mechanizmuose. Bet juk ši problema – ne finansų krizė, ne migrantų antplūdis, ne jaunimo nedarbo ir ES senėjimo problemos. Net ne santykių su Rusija ar energetinio saugumo problemos. Kaip išspręsti šias problemas, jei „keliaujantis cirkas“ – per kietas riešutėlis Europai ir puikus koziris euroskeptikams prieš kiekvienus rinkimus, kur jie bevyktų?
Zigmantas Balčytis yra socialdemokratas, Europos Parlamento narys
