Vertinimų daug, įvairių, prieštaringų. Juolab kad visuomenė kartais sąmoningai klaidinama tų, kurie turi savo siaurų ekonominių, finansinių ar politinių interesų. Viešojo intereso (mūsų visų intereso veikti ir kartu kurti gerovę) nebelieka. O juk viešojo intereso gynimas yra pagrindas kurti viešąjį gėrį.
Ar dirbančiųjų teisės, teisingas atlygis už darbą, nedarbas, skurdas, socialinė atskirtis yra viešojo intereso erdvė? Ar normalu reikalauti teisingai atlyginti už darbą? Be abejonių, taip.
Šiais metais Tarptautinė darbo diena Lietuvoje sutampa su vis labiau įsibėgėjančiomis diskusijomis dėl naujojo Darbo kodekso bei socialinio modelio.
Šiais metais Tarptautinė darbo diena Lietuvoje sutampa su vis labiau įsibėgėjančiomis diskusijomis dėl naujojo Darbo kodekso bei socialinio modelio.
Vis dar tikiu, kad darbdavių ir darbuotojų tikslai gali sutapti – kuo daugiau gaminti, suteikti paslaugų ir kuo daugiau uždirbti.
Kad ekonominį augimą pagaliau pajustų visi ir proporcingai vienodai. Kad darbdaviams naudinga mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams, nes taip didėja vartojimas, o tai leidžia didinti gamybos bei paslaugų apimtis.
Išsivysčiusių Europos valstybių, kuriose atlyginimai didesni nei Lietuvoje 3-5 kartus, darbdaviai yra supratę šią naudą ir labiau dalinasi pelnu su darbuotojais.
Ir todėl vienas iš svarbiausių klausimų yra teisingo apmokėjimo už darbą principo įteisinimas. Turi būti aiškus apmokėjimas už atliekamą darbą, kvalifikaciją ir atsakomybę. Naujasis Darbo kodeksas turi užtikrinti, kad teisingas apmokėjimas už darbą taptų Lietuvos darbo rinkos tradicija ir papročiu.
Lietuvoje darbo jėgos išties pradeda trūkti, nes dirbti už minimumą atsiranda vis mažiau norinčiųjų. O ir toje „blogoje“ Europos Sąjungoje esame prie pačių prasčiausių pagal darbo užmokesčio vidurkį.
Nesiginčysiu dėl Europos Sąjungos: ji nevienalytė, kartais nevieninga, neideali, bet ji Lietuvai gyvybiškai būtina ir svarbi. ES paramos lėšos leido stiprinti infrastruktūrą, žemės ūkį. Kai 2020 metais Lietuva jau nebegaus didžiosios dalies ES paramos, manau, pajusime stipriai.
Narystę ES vertinu kaip dar neišnaudotą galimybę stiprinti savo valstybę. Juk šiandien net ir geležinkelis „Rail Baltica“ įgauna ne tik ekonominę, bet ir strateginę saugumo prasmę.
Per daug metų ir dešimtmečių sugaišta, kai net ekonominiai, energetiniai sprendimai matuoti pagal politinę liniuotę. Kai ekonominiai, energetiniai projektai vertinti „pagal meilę Lietuvai“, pagal tai, kurioje politinėje kairėje ar dešinėje esi.
Ekonomika, deja, ne lozungų mokslas, o lūkesčiai, prognozės ir skaičiai. Tik tvirta, auganti ekonomika gali užtikrinti ilgalaikį valstybės saugumą, aukštesnį pragyvenimo lygį, žmonių gerovę, mažesnę socialinę atskirtį ir didesnį piliečių pasitikėjimą valstybe.
Karo grėsmė turi paskatinti ne tik patriotizmą, kariuomenės ir gynybos stiprinimą, bet ir investicijas į naujas technologijas, mokslo tyrimus, jų diegimą į gamybą ir didesnės pridėtinės vertės kūrimą. Tai turėtų būti neatsiejami dalykai. Kai meilė Lietuvai turi paskatinti ir racionalius sprendimus, ne tik praradimus, didesnę emigraciją ir visuomenės susiskaldymą.
Ar galima sukurti tokią – modernią, aukšto pragyvenimo lygio valstybę uždirbant ir mokant minimalius atlyginimus?
Ir Lietuva neturi kito pasirinkimo – tik modernizuoti valstybę. To reikalauja ne tik geopolitinė situacija, bet ir nemažėjantis skurdas. Jei nieko nekeisime, ir po 25 metų nebūsime išsprendę socialinės nelygybės, skurdo problemos.
Ir todėl visi vykdomi energetiniai, transporto ir kiti projektai Lietuvai labai svarbūs. Energetinio saugumo, konkurencinio patrauklumo didinimas ne tik suteiks galimybę įsigyti energetikos išteklius konkurencingomis kainomis, integruotis į Europą, bet ir suteiks valstybei, jos ekonomikai stabilumo apskritai.
Tik gaminanti ir savo produkciją bei paslaugas parduodanti, moderni Lietuva gali būti dirbanti ir uždirbanti valstybė. Tik tokiu būdu žmonės ir valstybė turės daugiau pajamų, kurias skirs švietimui, sveikatos apsaugai, mokslui, kultūrai, sportui. Tik augant ekonomikai didės socialinė pagalba, pensijos ir atlyginimai.
Bet ar galima sukurti tokią – modernią, aukšto pragyvenimo lygio valstybę uždirbant ir mokant minimalius atlyginimus?
Tikiu, kad Lietuva taps modernia ir socialiai atsakinga valstybe.
Ir todėl – su Gegužės 1-ąja, su Tarptautine darbo diena!
Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento narys, socialdemokratas
