Balsavimas dėl Komisijos pasiūlymo vėl sukėlė aistras. Kokį maistą valgome, ką auginame, leisti ar neleisti auginti GM kultūras, kenkia tai mums ar ne?
Nesėkmingas bandymas suteikti valstybėms daugiau teisių
Iš pirmo žvilgsnio, Komisijos siūlymas buvo patrauklus valstybėms narėms. Komisija siūlė leisti valstybėms narėms apriboti arba drausti naudoti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus savo teritorijoje, net jei šiems produktams buvo ar bus išduotas leidimas.
Vis dėlto atidžiau susipažinus su dokumentu, paaiškėjo, kad valstybių pasirinkimo sąlygos yra labai apsunkintos, teisę rinktis būtų beveik neįmanoma įgyvendinti. Ir kaip užtikrinti sienų kontrolę, kokie pašarai ar maistas vežami į šalį iš kaimyninių ar kitų valstybių?
Nuo 2015 metų balandžio mėnesio šalims narėms galima uždrausti auginti GM kultūras. Tačiau GMO maisto ir pašarų importo bei prekybos jais valstybės narės kol kas neturi galimybių uždrausti.
Europos Komisijos pasiūlymo esmė buvo ne išplėsti, o iš tikrųjų apriboti valstybių narių galimybes drausti auginti modifikuotas kultūras savo teritorijoje. Dokumentą teks tobulinti ir atsižvelgti į Europos Parlamento poziciją.
Į Europos Sąjunga plaukia GM pašarai
Europos Sąjungoje gyvuliams šerti reikia daugiau kaip 36 mln. tonų sojų pupelių per metus. Tačiau Europos Sąjungoje užauginama tik 1,4 mln. (jos nėra genetiškai modifikuotos, nes auginti modifikuotas sojas ES neleidžiama).
Europos Komisijos pasiūlymo esmė buvo ne išplėsti, o iš tikrųjų apriboti valstybių narių galimybes drausti auginti modifikuotas kultūras savo teritorijoje.
Sąjungos gyvulininkystės sektorius labai priklauso nuo augalinių baltymų gamybos trečiosiose šalyse. Sąjunga importavo 18,5 mln. tonų sojų miltų ir 13,5 mln. tonų sojų pupelių; tai sudaro per 60 proc. visų Sąjungos augalinių baltymų reikmių. 90 proc. įvežama iš JAV, Argentinos, Paragvajaus ir Brazilijos.
Taigi gyvulius šeriame genetiškai modifikuotais pašarais ir už juos mokame kitų valstybių ūkininkams. Tokia yra realybė: draudžiame ar nedraudžiame GMO, bet ji jau mūsų namuose – vienokiu ar kitokiu pavidalu.
Kam naudingi nesibaigiantys ginčai?
Kol Europoje vyksta nesibaigiantys ginčai dėl GMO auginimo, nuošalyje paliekama (sąmoningai ar nesąmoningai) GMO produktų ženklinimo klausimas. O būtent produktų ženklinimas tampa labai svarbus, kai į ES rinką dideliais kiekiais plūsta vienaip ar kitaip su GMO susiję produktai ir pašarai.
Gal žymėjimo reikalai sulaukia mažiau dėmesio, nes nesibaigiantys ginčai, neapibrėžta situacija naudinga tiems, kurie prekiauja GM produktais ir pašarais? Kainų skirtumo juk nėra – perki produktus su GMO ar be jų. Tinkamas produktų ženklinimas pakeistų vaizdą prekybos centrų lentynose: produktai su GMO turėtų atpigti.
Kol vyksta ginčai, ES vartotojai perka mėsą gyvulių, šertų GMO turinčiais pašarais. Ir to net nežino.
GMO ženklinimas – būtinas
ES privalo užtikrinti visų GMO produktų ženklinimą valstybės narėse. Taip vartotojui suteikiama galimybė pačiam nuspręsti, kokią prekę pirkti – su GMO ar be.
ES teisės aktai reikalauja ženklinti bet kokius genetiškai modifikuotus maisto produktus ir pašarus, kurių sudėtyje GMO viršija 0,9 proc.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų ženklinimo numato: ant iš anksto supakuotų ar nesupakuotų produktų, kuriuose yra GMO, turi būti užrašas: „Šiame produkte yra genetiškai modifikuotų organizmų“ arba „Šiame produkte yra genetiškai modifikuoto (-ų) (organizmo (-ų) pavadinimas)“.
Kol vyksta ginčai, ES vartotojai perka mėsą gyvulių, šertų GMO turinčiais pašarais. Ir to net nežino.
Ar dažnai matome parduotuvėse tokius užrašus?
Užduotys Komisijai ir vyriausybėms
Deja, kol kas ženklinimo reikalavimai netaikomi mėsai, pienui ir kiaušiniams, net jei buvo naudojami GMO pašarai. Ir tai yra labai svarbus trūkumas, kurį būtina panaikinti.
Pirmenybė ir didžiausias dėmesys turi būti teikiami teisingam ir aiškiam ženklinimui, įskaitant visus produktus, turinčius GMO. Europos Komisija privalo kontroliuoti, o valstybės narės užtikrinti tinkamą ženklinimą. Būtent ženklinimo klausimas ir vartotojų informavimo didinimas turėtų tapti pagrindiniu akcentu diskutuojant dėl GMO ateities ES valstybėse narėse.
Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento narys, socialdemokratas
