Gegužę kalbas apie Vakarų energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimą V.Putinas pavadino nesąmone ir pareiškė, kad Briuseliui reikėtų pritarti bendrovės „Gazprom“ projektui „South Stream“ („Pietų srautas“) – naujam dujotiekiui, kuris, aplenkdamas Ukrainą, Juodosios jūros dugnu pasiektų Bulgariją, Serbiją ir Vengriją, po to išsiraizgytų po didelę dalį Europos. Be minėtų valstybių „Pietų srauto” tiekiamomis dujomis naudotųsi Vengrija, Slovėnija, Austrija, Italija, Kroatija, Makedonija, Graikija ir Turkija.
„Gazprom“ dujos jau šiandien sudaro apie trečią dalį Europos Sąjungoje suvartojamo dujų kiekio, kai kurios valstybės nuo rusiškų dujų priklausomos 100 procentų. Dujotiekis „Pietų srautas“ padidintų rusiškų dujų tiekimą Europai dar 25 procentais. Tai reiškia, kad tiek pat procentų padidės politinė Rusijos įtaka Europos Sąjungai.
Ukrainos krizė atskleidė, kad valstybės, kurioms Rusija turi didelę energetinę įtaką, dažnai gina ne Bendrijos, bet Rusijos interesus. Priešingai nei Baltijos valstybės, siekiančios mažinti energetinę Rusijos įtaką.
Dujotiekis „Pietų srautas“ padidintų rusiškų dujų tiekimą Europai dar 25 procentais. Tai reiškia, kad tiek pat procentų padidės politinė Rusijos įtaka Europos Sąjungai.
Kol kas viskas vyksta pagal Rusijos planą. Pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad Europos priklausomybė nuo Rusijos dujų ateityje tik didės.
Austrija, Vengrija, Bulgarija, Slovėnija, Italija, Serbija, nepaisydamos Briuselio grasinimų susilaikyti nuo sutarčių su Rusija, viena po kitos išreiškė paramą dujotiekio “Pietų srautas” statybai.
Briuselis, su savo garsiais pareiškimais – sau, valstybės narės – sau.
Nevieninga Europa dar nepasisotino nei Rusijos dujų, nei galimų pasekmių.
Kas aukščiau – Bendrijos interesai ar atskirų valstybių narių sprendimai? Šiandien į šį klausimą galima atsakyti vienareikšmiškai: bendri Europos Sąjungos interesai menkai rūpi valstybėms narėms.
Kuo tai gresia Lietuvai, kuri, Europai vis didinant priklausomybę nuo Rusijos, nepareiškė jokios oficialios pozicijos? Ko reikia Lietuvai iš Europos Sąjungos? Garantijų, kad Lietuva nebus palikta viena spręsti savo energetinių problemų, o pradėti projektai – dujų ir elektros jungtys – bus užbaigti.
Kokius sprendimus valstybėms, norinčioms dujų iš „Pietų srauto“, pasiūlys Europos Komisija? Kokius sprendimus siūlo būsimasis Europos Komisijos vadovas J.C.Junkeris? Jis teigia, kad nori “išlaikyti atvirą Europos energijos rinką ES kaimynams, tačiau, jei energetinių išteklių kainos iš Rytų taps per brangios komerciniu ar politiniu požiūriu, Europa privalo turėti galimybę labai greitai persiorientuoti į kitus tiekimo variantus”.
Norint „labai greitai persiorientuoti“ į alternatyvius Rusijai energijos tiekimo šaltinius, reikia tas alternatyvas turėti jau šiandien. „Pietų srauto“ plėtra atskleidžia realybę, kad alternatyvų Rusijos dujoms net neieškoma.
Įvykiai dėl „Pietų srauto” rodo, kad bus sunku įgyvendinti nuo 2010-ųjų gyvuojančią idėją įkurti Europos Sąjungos dujų pirkimo grupę, kuri visos ES vardu derėtųsi dėl dujų kiekio ir jų kainų su trečiųjų šalių tiekėjais.
Energetikos strategijos nekuriamos vienai dienai, jos kuriamos dešimtmečiams į priekį. Per vieną dieną neįmanoma nutraukti kelis dešimtmečius trukusio savanoriško Europos flirto su “Gazprom”.
Įvykiai dėl „Pietų srauto” rodo, kad bus sunku įgyvendinti nuo 2010-ųjų gyvuojančią idėją įkurti Europos Sąjungos dujų pirkimo grupę, kuri visos ES vardu derėtųsi dėl dujų kiekio ir jų kainų su trečiųjų šalių tiekėjais.
Kai Europa vis labiau supančiojama dujotiekiais su „Gazprom“ dujomis, Briuseliui kalbėti apie sankcijas Rusijai dėl Ukrainos – tik rodyti savo drąsą prieš paprastus Europos piliečius, anksčiau ar vėliau iš savo kišenių sumokančius už aukščiausių politikų klaidas.
Ilgalaikės, bendros energetinės strategijos Rusijos atžvilgiu nėra. Tai vis stipriau į Rusijos glėbį stumia nevieningą Europą. Ne visur sočią, bet beveik visada nevieningą Europą.
Zigmantas Balčytis yra socialdemokratas, Europos Parlamento narys
