Pareikšta abejonių, ar povandeninio tunelio tarp Talino ir Helsinkio projektas turi didelį potencialą, o projekto „ekonominė nauda Baltijos šalims nebūtų didelė“. Dar, kad „tunelis labiau reikalingas Suomijai – Helsinkis galėtų tapti tranzito centru, o Suomijos įmonėms būtų patogiau eksportuoti į Europą“. Ir pagaliau, kad „pratęsti „Rail Baltica“ iki Suomijos, iškasant tunelį po jūra, ekonomiškai netikslinga“.
Nematau jokių minusų, tik pliusus, kad Suomijos (Skandinavijos, Šiaurės šalių) įmonės savo krovinius į Europą (arba iš jos) gabentų „Rail Baltica“ geležinkeliu. Vadinasi, gabentų krovinius per Lietuvą (arba į Lietuvą). Kuo daugiau krovinių, tuo daugiau Lietuva uždirbtų, tuo didesnė tiesioginė ekonominė nauda Lietuvai.
Niekada niekas neslėpė, jau nuo 2004-ųjų, kai realiai pradėta kalbėti ir rengtis įgyvendinti projektą „Rail Baltica“, kad projektas pirmiausia turi politinę reikšmę – integruoti Baltijos valstybes, visą regioną, į kontinentinės Europos geležinkelių tinklą.
Rūpinkimės savais interesais ir reikalais. Ne tik kuo greičiau nutiesti naują geležinkelį Lietuvos teritorijoje, nuo Latvijos iki Lenkijos sienų, bet ir nutiesti naują geležinkelio atšaką į Klaipėdą.
Povandeninis tunelis tarp Helsinkio ir Talino suteiktų projektui „Rail Baltica“ dar daugiau galimybių tapti ekonominiu, o ne politiniu projektu. Juolab kad visada buvo manoma, jog logiška geležinkelio „Rail Baltica“ pabaiga ir turi būti Helsinkis, tik kroviniai, vagonai Helsinkį turėtų pasiekti keltais, jūra. Estija ir Suomija pasiūlė kitą sprendimą – kasti tunelį po jūra.
Ir jei toks tunelis bus pradėtas kasti, projektas neabejotinai turės ekonominį pagrindimą bei tikslius skaičiavimus, po kiek laiko projektas ne tik atsipirks, bet ir padės uždirbti lėšų. Lėšų tunelio projektui įgyvendinti bus prašoma iš Europos Sąjungos, dalį projekto finansuotų Suomija ir Estija.
Rūpinkimės savais interesais ir reikalais. Ne tik kuo greičiau nutiesti naują geležinkelį Lietuvos teritorijoje, nuo Latvijos iki Lenkijos sienų, bet ir nutiesti naują geležinkelio atšaką į Klaipėdą. Tokia atšaka yra numatyta visuose projekto „Rail Baltica“ dokumentuose. Klaipėdos giliavandenis uostas, „Rail Baltica“ atšaka iki Klaipėdos suteiktų mūsų jūrų uostui didžiulę tarptautinę reikšmę, padidintų krovinių srautus, duotų akivaizdžią ekonominę naudą Lietuvai.
Ar sulauks Suomija ir Estija Europos Sąjungos paramos tuneliui statyti? Tai yra Suomijos bei Estijos galvos skausmas, o ne Lietuvos. Ir tunelis tarp Helsinkio ir Talino niekaip negali pakenkti Lietuvos interesams. Priešingai. Tegul tik stato.
Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento narys, socialdemokratas
