„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Zigmantas Balčytis: Suklaidinti žmones, sugriauti ekonomiką, bet laimėti rinkimus?

Praėjo pirmosios savaitės po Didžiojoje Britanijoje vykusio referendumo. „Brexit“ šalininkų vedliai ir euroskeptikų lyderiai nėrė į krūmus. Jokio aiškaus plano, ką dabar daryti, Didžiosios Britanijos lyderiai neturi.
Zigmantas Balčytis
Zigmantas Balčytis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.
Temos: 1 „Brexit“

Realios pasekmės – prasidėjus deryboms

Kol kas iš Londono tesigirdi padriki siūlymai, pavyzdžiui, sumažinti pelno mokestį ir taip sušvelninti sprendimo pasitraukti iš ES poveikį ekonomikai. Girdisi ir eksportuojančių gamintojų atsargus džiugesys dėl nuvertėjusios nacionalinės valiutos: eksportuoti taps naudingiau nei prieš tai. Vis dėlto tai tegali būti laikinas džiugesys ir priemonės. Neapibrėžta situacija, kokia yra dabar, negali būti naudinga ekonomikai.

Tiesą sakant, Didžiojoje Britanijoje „planas“ jau įgyvendintas, ir nesvarbu, liks Didžioji Britanija ES nare ar neliks: žmonės apgauti, ekonomika susvyravo, kaip ir verslo pasitikėjimas nacionaline ekonomika, svaras smuko į trisdešimties metų žemumas, į paviršių plūstelėjo rasistinės nuotaikos.

Šokas po referendumo negali tęstis amžinai, vis dėlto manau, kad visą kainą košės, kurią užvirė garsiai rėkiantys euroskeptikai, Didžiosios Britanijos piliečiai pradės stipriai justi realiai prasidėjus bei vykstant Didžiosios Britanijos ir ES deryboms dėl išstojimo iš Bendrijos.

„Brexit“ yra pavyzdys, kaip neatsakingi ir melagingi lozunginiai politikų pareiškimai gali išbalansuoti valstybės politiką ir ekonomiką. Tai galioja ir Lietuvos politikams, neigiantiems ES narystės naudą Lietuvai, matantiems Europoje tik blogį. O išties tenorintiems likti politikos rinkoje, laimėti bet kokia kaina.

„Brexit“ yra pavyzdys, kaip neatsakingi ir melagingi lozunginiai politikų pareiškimai gali išbalansuoti valstybės politiką ir ekonomiką.

Spyris ES į reikalingą vietą ir reikalingu laiku

Negaliu nepritarti užsienio reikalų ministrui L.Linkevičiui: populizmas laimėjo Jungtinėje Karalystėje, neleiskime jam laimėti Lietuvoje.

Žodis „neleiskime“ turi daug prasmių. Man jis reiškia, kad „Brexit“ yra pamoka visiems politikams ir visoms valdžioms: reikia labiau įsiklausyti į daugumos žmonių nuomonę. Pirmiausia, į sunkiai dirbančių ir gyvenančių žmonių nuomonę.

Įsiklausyti ir pripažinti, kad Lietuva gavo ir gauna milijardus eurų ES paramos, tačiau ne visų žmonių gyvenimas pasikeitė, ne visus ta parama pasiekė. Vis dar maži atlyginimai, mažos pensijos, didelė (viena didžiausių ES) socialinė atskirtis, turtinė nelygybė.

Turiu galimybę iš arti matyti visus ES narystės trūkumus ir privalumus. Todėl, kita vertus, „Brexit“ yra spyris ES į reikalingą vietą ir reikalingu laiku. Būtini sprendimai: ir nauja taktika, ir nauja strategija. O gal net ir nauji politikai.

Jei Didžiojoje Britanijoje euroskeptikai žaidė migrantų korta, Lietuvoje ir kitose panašiose valstybėse euroskeptikai dažniausiai žaidžia skurdo korta. Dar kartais pažaidžiama kitomis jautriomis kortomis, susijusiomis su tautos tradicijomis, vertybėmis, papročiais. Bet iš tiesų svarbiausia Lietuvos euroskeptikų korta – skurdas.

Todėl Lietuvai ir panašioms valstybėms turi būti pasiūlyta ES parama socialinei nelygybei mažinti – gal net tiesioginės išmokos skurdą patiriančiam, bet norinčiam dirbti žmogui. Socialinė nelygybė tarp ES valstybių turi mažėti.

ES narystės privalumai ir juodasis scenarijus Lietuvai

Kas nutiktų, jei Lietuva realiai išstotų iš ES? Pirmiausia, manau, su Lietuva niekas taip mandagiai nesikalbėtų, kaip su Didžiąja Britanija. Vis dėlto nesame 5-oji pasaulio ekonomika. O vėliau suprastume, kad praradome labai daug.

Lietuvos gamintojams ir prekybininkams gerokai pasunkėtų sąlygos patekti į šiuo metu 500 milijonų vartotojų turinčią rinką. Šiuo metu ES prekiaujame be muitų. Lietuvai tektų sudaryti dvipuses prekybos sutartis ne tik su ES, bet ir dar su keliasdešimčia valstybių.

Sumažėtų užsienio investicijų, nes šiuo metu apie 80 procentų užsienio investicijų į Lietuvą ateina iš ES valstybių. Strateginius energetikos ir transporto projektus tektų finansuoti patiems, taip pat ir milijardų reikalaujantį Ignalinos AE uždarymą. Visa tai reiškia ne tik sumenkusias valstybės galimybes, bet ir mažesnes pajamas kiekvienai šeimai. Akivaizdu, kad „paramą“ pasiūlytų kaimynas iš Rytų.

Tai geras „biznis“ Lietuvai ar blogas: sumoki eurą, o gauni penkis eurus? Ką dar geriau galima pasiūlyti?

Pagaliau, Lietuvos piliečiai prarastų galimybę laisvai judėti ES erdvėje. Ir tai būtų tik pradžia. Norime tokio scenarijaus?

O dabar – apie skaičius, su kuriais ginčytis sunku ir kurių labai nemėgsta euroskeptikai.

Lietuvos valstybės biudžetas – neigiamas. Valstybė išleidžia daugiau, nei gauna pajamų. Numatytos valstybės biudžeto pajamos šiemet (2016 metais) turi siekti 5,945 milijardo eurų, o išlaidos – 6,586 milijardo eurų.

Per narystės ES laikotarpį, nuo 2004 iki 2020 metų, Lietuva gavo ir gaus iš viso apie 29 milijardus eurų ES paramos. Tai sudaro 5 metų Lietuvos valstybės biudžeto pajamas skaičiuojant šiandienos pinigų verte ir šių metų valstybės biudžeto masteliais.

Vien šiemet Lietuvą turi pasiekti per 2,1 milijardo eurų ES paramos, o Lietuva į ES biudžetą šiemet sumokės, Finansų ministerijos duomenimis, tik 424 milijonus eurų. Tai geras „biznis“ Lietuvai ar blogas: sumoki eurą, o gauni penkis eurus? Ką dar geriau galima pasiūlyti?

Kalbos ir garsūs pareiškimai, kad ES sužlugdys Lietuvą, yra aukščiausio lygio tauškalai, pritaikyti rinkimams ir trumpalaikėms politinėms pergalėms, negalvojant apie jaunų žmonių perspektyvą ir valstybės ateitį.

Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento narys, socialdemokratas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų