Nepaisant šių žinių, yra apie ką pagalvoti.
Pirma, kas mokės 28 mln. eurų baudą? AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG)? Pakels pervežimo kainas Lietuvos įmonėms? Kreipsis į valdžią prašydama subsidijos? O gal tiesiog kelis metus nemokės dividendų į biudžetą? Tai reiškia, kad realiai baudą sumokės mokesčių mokėtojai. O tokiu atveju iš visos šios istorijos kaltieji nepasimokys.
O kas nutiks LG vadovams? Valdininkams, atstovavusiems akcininko (valstybės) interesus LG valdyboje? Politiniams lyderiams, tuomet patyliukais laiminusiems tokį LG žingsnį? Pagal Lietuvoje galiojantį Konkurencijos įstatymą, už šiurkščius pažeidimus iš įmonės savininko net gali būti atimta teisė vadovauti savo privačiai įmonei. O kaip bus dabar?
Šį kartą bauda – 28 mln. O jei būtų 280 mln.? Tarptautinėse bylose tokios sumos visiškai įmanomos. Reikia kuo greičiau nustatyti mechanizmą, kas ir kaip atsako, jei tarptautinės institucijos nubaudžia valdiškas įmones ar valstybę. Priešingu atveju, už politikų nekompetenciją ar neskaidrumą mokėsime mes – mokesčių mokėtojai. Kaip patogu.
Antra, ar nebūtų geriau, jei valdžia pasitrauktų iš verslo? Lietuvos valdžia nemoka būti „tylusis akcininkas“. Politikai mėgsta kištis į valdiškų įmonių veiklą. Ir tai daro chaotiškai. Dar daugiau, kai valstybė pati dalyvauja versle, įmonės politika tampa valstybės politika. Valdžia pradeda ginti ne viešąjį interesą, ne vartotojus, o valdiškos įmonės interesus. Kol valdžia neišmoks būti visiems vienodai teisinga, visas – ir savas, ir svetimas – įmones traktuoti vienodai, tol tokios bylos užklups netikėtai. Kaip kelininkus žiema.
Įsivaizduojate, koks triukšmas būtų kilęs, jei bėgius būtų išardžiusi privati įmonė? Politikai būtų puolę į barikadas, reikalavę akcininkų kraujo ir nedelsiant nacionalizuoti įmonę. O kaip buvo šiuo atveju?
Trečia, tokių bylų ateityje gali atsirasti daugiau. Nubausti Lietuvą galima ne tik konkurencijos, bet ir dėl laisvo kapitalo judėjimo apribojimų ar investicijų apsaugos sutarčių nesilaikymo. Tai mūsų mažoje šalyje verslą galima pasmerkti be teismo, ar net priimti įstatymus, atvirai nukreiptus prieš konkrečias įmones. Tarptautiniuose teismuose vietiniai politiniai žaidimėliai mažai kam rūpi.
Gerai, kad Europoje esame ne tik geografiškai, bet ir teisiškai. Blogai, kad dalis politikų to vis dar neįsisąmonino.
