Juk jei valdžia veiktų kaip verslas, kiekvienam mokesčių mokėtojui privalėtų pateikti asmeninę ataskaitą – kiek kiekvienas iš mūsų sumokėjo per metus (Gyventojų pajamų mokesčio, Sodros įmokų, PVM, akcizų). Suskaičiuoti nebūtų sunku. Trūksta tik noro.
Kol valdžia tokios sąskaitos nepateikia, galime paskaičiuoti patys. Jei uždirbate 600 eurų „į rankas“ ir tuos pinigus išleidžiate parduotuvėje, per metus sumokate apie 6300 eurų mokesčių.
O gal po nenoru informuoti mokesčių mokėtoją slepiasi kiti motyvai? Individuali mokesčių mokėtojo ataskaita parodytų, kad atlyginimas yra apmokestinamas ne vieną, o du kartus. Juk trečdalis darbuotojo atlyginimo patyliukais yra nuskaičiuojama kaip „darbdavio Sodros įmoka“. Gal pagaliau reikia nustoti slapukauti ir sujungti darbdavio ir darbuotojo įmokas?
Dar paprastesnė mintis: kodėl darbuotojas negalėtų gauti viso atlyginimo į savo banko sąskaitą ir tada pats sumokėti mokesčius (kaip daro tie, kurie dirba pagal individualią veiklą)? Juk šildymo įmonės automatiškai „nenuskaičiuoja“ įmokų už šildymą tiesiai iš atlyginimo. Kodėl ta pati sistema negalėtų veikti su „Sodros” įmokomis ar gyventojų pajamų mokesčiu?
Paviešinkite visas biudžeto išlaidas iki detalių smulkmenų: sąskaitų faktūrų ir pinigus gavusių asmenų. Per porą savaitgalių savanoriai atrastų daugiau nei brangūs auditai.
Lygiai taip pat mokesčių mokėtojams turėtų būti pateikiama ataskaita, kur valdžia išleidžia jų pinigus. Žinoti faktus, o ne iš rinkiminių plakatų ar nusaldintos retorikos prieš rinkimus. Nes pasiklausius politikų prieš rinkimus atrodo, kad visi mokesčių mokėtojų pinigai atitenka mokytojams, policininkams ir gaisrininkams. Keista. Juk šių žmonių Lietuvoje yra apie 60 tūkst. Jei valdžios išlaidas (12 mlrd. eurų) išleistume tik jiems, kiekvienas mokytojas, policininkas ir gaisrininkas per mėnesį uždirbtų po 16 tūkst. eurų.
Esate Seimo narys, buvote Seimo nariu, ar veržiatės juo būti? Ir jūsų vienintelis atsakas į nusiskundimą, kad žmonės sumoka daug mokesčių, yra retoriškai paklausti, kiek mokytojų, policininkų ar gaisrininkų reikia atleisti? Tuomet arba apsimetinėjate, arba tikrai nesidomite, kur išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai.
Ką gi, piliečiai mielai ateitų į pagalbą. Paviešinkite visas biudžeto išlaidas iki detalių smulkmenų: sąskaitų faktūrų ir pinigus gavusių asmenų. Per porą savaitgalių savanoriai atrastų daugiau nei brangūs auditai. Pradedant plačiaekraniais televizoriais ir garso sistemomis vienuolėms, baigiant visureigiais lietais ratlankiais ir odiniais salonais valstybiniams miškams prižiūrėti.
O iki tol, štai keletas dalykų, kurių atsisakymas palengvintų mokesčių mokėtojų naštą.
Dėl Vyriausybės kaprizo už beveik 6 mln. eurų įsigyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai (jų remontas dar kainuos mažiausiai 20 mln. eurų). Išeitinės Seimo nariams ir jų pagalbininkams: šiemet išmokėsime apie 1,8 mln. eurų. Kompensacijos valstybės tarnautojams, teisėjams ir kt. už sumažintus atlyginimus krizės metu: per 2016 – 2020 m. reikės daugiau kaip 120 mln. eurų
Galime žiūrėti sistemiškiau. Pamenate, 2014 m. politikai siūlė apmokestinti traškučius, nes, neva, pritrūko pinigų pensijoms. Keista, bet būtent 2014 m. politikai sau pasididino atlyginimus. Parodykite normalią įmonę, kur, trūkstant pinigų, lėšos yra skiriamos ne įsipareigojimų klientams vykdymui, o direktoriaus atlyginimui padidinti?
Apskritai biudžeto išlaidoms reikia nustatyti prioritetus. Pvz., pirma, pinigus skirti sumokėti atlyginimus mokytojams, policininkams ir pensijas. Tada keliams tvarkyti, skoloms grąžinti. O politikų, ministrų ir t.t. atlyginimai ar priedai turi būti mažiausias prioritetas, t.y. jei liks pinigų. Galų gale, argi ne taip turėtų elgtis žmonės, kurie per kiekvienus rinkimus sakosi einą tarnauti žmonėms?
Pamenate, 2014 m. politikai siūlė apmokestinti traškučius, nes, neva, pritrūko pinigų pensijoms. Keista, bet būtent 2014 m. politikai sau pasididino atlyginimus.
Jei politikai nori sąžiningos diskusijos su mokesčių mokėtojais, pirma reikia atskleisti visą informaciją: kiek kiekvienas sumokame, kur ir kaip tie pinigai panaudojami. Priešingu atveju – tai bus tik diskusijos imitacija, dar vienas rinkiminis triukas.
Antra, kuomet kalba pasisuka apie mokesčius, politikams reikia nustoti slapstytis už mokytojų ar policininkų atlyginimų. Mokesčių mokėtojai supranta, kad tik dalis jų pinigų nueina šių žmonių atlyginimams.
Žilvinas Šilėnas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas
