„Solidarumo“ mokestis = progresiniai mokesčiai
Priemonių plane numatytas „solidarumo“ mokestis apibūdinamas kaip papildomas mokestis viršutinei didelių pajamų daliai. Kalbant paprastai, jei uždirbi daugiau kaip „didelės pajamos“, nuo tos sumos mokėsi didesnius mokesčius. Kuo tai skiriasi nuo progresinių mokesčių tarifo įvedimo? Niekuo.
Aišku, gyventojų pajamų mokestis ir būsimas solidarumo mokestis – ne vieninteliai nuskaitymai nuo atlyginimo. Jei „ant popieriaus” uždirbate 1200 eurų, į rankas gaunate 900, jūs sumokate apie 180 eurų gyventojų pajamų mokesčio, 367 eurus „Sodrai” ir dar 107 už sveikatos draudimą. Darbdavys realiai jums sumoka 1560 eurų, tačiau jus pasiekia tik 900.
Dėl solidarumo mokesčio jus ir jūsų šeimą pasiektų jau nebe 900 eurų, o dar mažiau.
Jei valdžia sugalvoja, kad 1000 eurų „ant popieriaus“ yra „didelės pajamos“, ir įveda papildomą 10 proc. mokestį pajamoms, didesnėms kaip 1000 eurų, tuomet jūsų pajamos, viršijančios 1000 eurų, būtų apmokestinamos nebe 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, o jau 25 proc. Dėl solidarumo mokesčio jus ir jūsų šeimą pasiektų jau nebe 900 eurų, o dar mažiau.
Bet galbūt už savo sumokėtus mokesčius ar „Sodros“ įmokas jūs gausite labai daug papildomų gėrybių? Ne. Jei uždirbate 900 eurų „į rankas”, „Sodrai“ jūs sumokėsite 3 kartus daugiau nei tas, kuris uždirba 340 eurų „į rankas“. Tačiau jūsų pensija nebus du kartus didesnė. Sveikatos draudimo jūs sumokėsite irgi tris kartus daugiau, bet jus abu gydys vienodai. O jei jau prakalbome apie „solidarumą“, tai gyventojų pajamų mokesčio kiekvieną mėnesį jūs jau dabar sumokate 12 kartų (!) daugiau, nors uždirbate tik tris kartus daugiau.
Aišku, valdžia gali sakyti, kad „solidarumo“ mokestį įves tik labai aukštoms pajamoms. Netikiu. Realiai vienintelė žmonių grupė, kurią valdžia gali apmokestinti, yra dirbantys Lietuvoje pagal darbo sutartis. O tarp tų žmonių, deja, 900 eurų „į rankas” yra „aukštos pajamos“, nes tiek uždirba tik koks šeštadalis. Štai iliustracija. Uždirbantys 900 „į rankas“ suneša pusę visų pinigų, surenkamų iš Gyventojų pajamų mokesčio. Likę penki šeštadaliai – likusią pusę. Taip „solidaru“, kad nors verk. Įvedus „solidarumo“ mokestį situacija dar labiau išsikreips.
Taršos mokestis = nepasiturinčių žmonių mokestis
Kita vyriausybės idėja – neva reikia apmokestinti dyzelinius automobilius, ypač senesnius, nes jie labai teršia. Ką tai reiškia iš tikro? Visų pirma, tai būtų pirmas žingsnelis iki visuotinio automobilio mokesčio. Nejaugi realiai tikite, kad apmokestins dyzelinius automobilius, o benzininių – ne? Tad ir apie šį siūlomą mokestį reikia kalbėti ne kaip apie „taršos", o kaip apie visuotinį automobilių mokestį.
Labiau teršia senesni automobiliai. Senesni automobiliai yra pigesni, juos perka mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Taigi, „labiau teršiančių“ automobilių apmokestinimas yra ne kas kita, kaip mažiau pasiturinčių žmonių apmokestinimas. Nes mokesčius moka ne automobilis, o jo savininkas.
Jei važinėjate vidutiniškai 15 metų senumo automobiliu už keletą tūkstančių eurų, tai per kelis metus vien kuro mokesčiams išleidžiate tiek, kiek vertas jūsų automobilis.
Jei jau prakalbome apie mokesčius, tai nereikia pamiršti, kad labai daug mokesčių sumokame pildamiesi degalus.
Sumokėjote 100 eurų degalinėje už dyzeliną, vadinasi, dyzelino įsipylėte tik už 46 eurus. 54 eurai atiteko mokesčiams: akcizui, PVM‘ui ir dar kartą PVM‘ui „ant akcizo“. Čia ne klaida. Vienas mokestis yra apmokestinamas kitu mokesčiu.
Jei važinėjate vidutiniškai 15 metų senumo automobiliu už keletą tūkstančių eurų, tai per kelis metus vien kuro mokesčiams išleidžiate tiek, kiek vertas jūsų automobilis. Jei kuro akcizo pinigai būtų iš tikro skiriami keliams, o ne „kitoms reikmėms“, keliai spindėtų.
Beje, labiau prakutę piliečiai ar politikai mėgsta pasišaipyti, kad mūsų automobiliai – seni. Taip pat mėgsta pasišaipyti, kad Lietuva – senų automobilių sąvartynas. Ką gi. Skurdi šalis, skurdūs ir automobiliai. Uždirbsime daugiau, pirksime brangesnius. Tačiau visų šitų pasišaipymų esmė – ne padėti žmonėms įsigyti naujesnius automobilius, o apmokestinti senesnius. Kitaip tariant, dar atimti pinigus iš tų, kas ir taip neturi.
Juk jei bus apmokestinti senesni automobiliai, neprasigyvenę nepradės pirkti naujų. Arba pirks dar senesnius ir dar pigesnius, arba nepirks iš viso. Judėsime link situacijos, kai vieni važinės naujausio modelio automobiliais, o visi kiti – dviračiais ar autobusais?
Taigi. Vyriausybės planas – nežavi. Belieka tikėtis, kad tiek „solidarumo“, tiek pigių automobilių savininkų mokestis yra negalutiniai. Nes be šių mokesčių planuojama apmokestinti pigų populiarų maistą, cukrų, bandeles... Kiekvienam po mokestį ar net po du. „Solidaru“.
Žilvinas Šilėnas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas
