Vilniaus vadovų lūpomis buvo žadama, kad įvedus rinkliavą bus kur kas geresnė paslaugų kokybė ir kainos ne tik nedidės, bet ir sumažės, o prie to ženkliai prisidės ir naujai įsteigta įmonė VASA. Tačiau realybė pasirodė kitokia – rinkliavos įvedimas tapo dideliu išbandymu, nes miesto valdžia egzamino neišlaikė bei rinkliavos įvedimui tinkamai nepasirengė ir tame tarpe pirmiausia VASA.
Todėl klausimas – ką veikė VASA ir jos vadovas tuos 2,5 metų iki rinkliavos įvedimo? Taip, priiminėjo į darbą darbuotojus, pirko kompiuterius, kompiuterines programas, techniką ir pan., bet ar to pakako? Akivaizdu, jog ne.
Startavus rinkliavai buvo žadamas atliekų efektyvus svėrimas, principo „teršėjas moka“ realus įgyvendinimas, kokybiškas rūšiavimas, bet tai iki šiol praktiškai neįgyvendinta. Ir kaip galima tikėtis iš gyventojų geresnio rūšiavimo, kai bent pusė vilniečių tokios galimybės dar iki šiol neturi, nes trūksta rūšiavimo konteinerių ir vietoje to, jog atsirastų jų papildomai, tai „gesinant gaisrus“ rūšiavimo konteineriai dažnai iš vienų vietų perkeliami į kitas. Beje, konteineriai VASA net nepriklauso ir dar vis yra atliekų vežėjų nuosavybė. Situacija pastaruoju metu tik prie kai kurių daugiabučių pagerėjo įrengus pusiau požeminius konteinerius už ES skirtas lėšas. Bet tai daro ne VASA, o Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC).
Taigi, ką apskritai daro VASA ir kokia iš šios įmonės nauda? Manau, beveik jokios, o jos buvimas gana ženkliai išbrangina visą atliekų tvarkymo grandinę. Mano vertinimu, šiai įmonei reikėtų ne naujo direktoriaus, bet likvidatoriaus perduodant būtinas funkcijas VAATC.
Jeigu vertinti VASA funkcijas, tai ji atsakinga už atliekų vežėjų kontrolę, sąskaitų už atliekų tvarkymą pateikimą gyventojams bei gyventojų skundų nagrinėjimą, skolų už atliekų tvarkymą administravimą. Ir praktiškai viskas, neskaitant dar kelių smulkesnių aprašytų funkcijų, pavyzdžiui, konteinerių vietų parinkimas, kuri taip pat labai prastai įgyvendinama ir dažnai su gyventojais konteinerių vietos tinkamai nederinamos, nors mūsų frakcijos siūlymu keičiant atliekų tvarkymo taisykles ši prievolė prieš beveik metus atsirado.
Taigi, ką apskritai daro VASA ir kokia iš šios įmonės nauda? Manau, beveik jokios, o jos buvimas gana ženkliai išbrangina visą atliekų tvarkymo grandinę.
Pabandykime trumpai apžvelgti kaip minėtos funkcijos vykdomos:
Atliekų išvežimo kontrolė. Prieš įvedant rinkliavą Vilniuje buvo 5 atliekų vežėjai, po pirmo konkurso pasiūlius mažesnes kainas ir taip atsikračius konkurentų liko trys, o po pakartotinio konkurso, kurio metu su Vilniaus valdžios akivaizdžia pagalba pamalonintoms verslo įmonėms buvo sudarytos sąlygos gyventojų sąskaita padidinti įkainius net 2,5 karto, liko tik dvi, kurios pasidalino monopolizuotą rinką ir užsitikrino sutartis 7 metams maksimaliai galimais tarifais.
Tokiu būdu Vilniuje įsitvirtino atliekų vežimo monopolis, o sudarytų su vežėjais sutarčių apimtis išaugo iki 71 milijono eurų, kuriuos per tuos 7 metus sumokės vilniečiai. Buvo kalbama, kad buvusių įkainių neužtekdavo tvarkingam atliekų išvežimui, todėl Vilnius skendo šiukšlėse ir taip pat žadama, kad prie šių gerokai didesnių tarifų miestas blizgės. Ar blizga? Deja, toli gražu ne. Pinigai atliekų vežėjams mokami gerokai didesni, o atliekų išvežimo kokybė tik kai kur truputį pagerėjo, bet tikrai ne 2,5 karto.
Kai matome rezultatą, akivaizdu, jog atliekų vežėjų kontrolė nevyksta efektyviai, o retkarčiais taikomos baudos yra juokingos lyginant su iš šio verslo gaunamomis pajamomis. Pagaliau, o ką gali VASA išskyrus tai, kas sutartyse apibrėžta? Čia VASA bei jos vadovo galimybės ribotos ir, kad ir koks iniciatyvus vadovas būtų, daugiau, nei leidžia sutartys, nepadarysi. Be abejo, yra abejonių ir ar dabartinių sutarčių apimtyje atliekų vežėjai visais atvejais sąžiningai kontroliuojami.
Sąskaitų išrašymas. Tam buvo būtina įdiegti programą ir pagal registro centro duomenis parengti mokestinius pranešimus bei juos išsiuntinėti gyventojams vieną kartą per metus.
Įvedus dvinarę rinkliavą, skaičiavimas tapo šiek tiek sudėtingesnis, bet viską daro įdiegta kompiuterinė programa ir tai įmonei VASA nėra labai sudėtingas uždavinys ir kaip tai daro VASA, taip galėtų daryti bet kas, kam tokia funkcija būtų pavesta, juo labiau, jog kintama dalis pagal svorį, kaip buvo žadėta gyventojams dar prieš rinkliavos įvedimą, iki šiol tinkamai neskaičiuojama.
Visi moka ir toliau priklausomai nuo gyvenamo ar verslo valdomo ploto, kas apskritai, mano nuomone, yra neteisinga, bet taip paprasčiau skaičiuojantiems, nors įstatymai leidžia skaičiuoti ir kitaip, kai kuriuose miestuose ir skaičiuojama kitaip. Taigi, darbo VASA vadovui tokiomis aplinkybėmis čia irgi ne kažkiek.
Gyventojų skundų nagrinėjimas. Čia jau įmonės VASA teisininkų darbo baras, nes vadovas pats per visą įmonės gyvavimo laikotarpį nepasirašė nei vieno atsakymo į klausimus, kuriuos jam, kaip įmonės vadovui, buvau adresavęs, o tokių raštų buvo daug. Taigi ir šiame darbo bare vadovui veiklos ne kažkiek, o atsakymus galėtų rengti ir VAATC teisininkai, kaip daroma kituose Lietuvos miestuose.
Darbas su skolininkais. Tai vėlgi daro samdyta verslo kompanija, užsiimanti skolų išieškojimu ir jokio skirtumo, ar ją samdo VASA, ar samdytų VAATC, ar samdytų pati savivaldybė, nes rinkliava pirmiausia patenka į savivaldybės biudžeto sąskaitą.
Tokių įmonių kiti Lietuvos miestai neturi ir su šiomis funkcijomis tvarkosi regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
Na, ko gero, tiek tos veiklos, o darbuotojų įmonėje apie 55. Ar tikrai tiek reikalinga, nesiimu spręsti, bet akivaizdu, jog VASA veikla neefektyvi buvo, yra, ir, manau, bus, kadangi tokia papildoma įmonė tiesiog nėra reikalinga. Kažkam gal reikalingi etatai savų žmonių įdarbinimui, bet vilniečiams tai tik papildomos išlaidos.
Beje, tokių įmonių kiti Lietuvos miestai neturi ir su šiomis funkcijomis tvarkosi regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Vilniuje šias funkcijas puikiausiai galėtų atlikti „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ (VAATC) ir tokiu atveju vilniečiams nereikėtų už kiekvieną toną atliekų sutvarkymo mokėti papildomai po 20 eurų. Kažkiek papildomų etatų galimai reikėtų, bet praktiškai brangiausiai Vilniuje apmokamo direktoriaus bei tiek darbuotojų su visa nepigiai kainuojančia baze tikrai nereikėtų.
Po gausybės pastabų bei raginimų Vilniaus valdžia galimai suprato, kad buvęs vadovas nelabai sėkmingai dirbo, bet greičiau suprato, jog už nesėkmes šioje srityje laikas rasti „atpirkimo ožį“, kad dėmė ant pačių šį sektorių nesėkmingai kuruojančių politikų nekristų, todėl nusprendė buvusį vadovą atleisti, nors iki tol gynė kaip labai gerą specialistą bei darbą išmanantį vadovą.
Panašu, kad toks valdžios akyse jis ir buvo, nes atleistas šalių susitarimu, kaip premiją sumokėjus ir solidžią išeitinę. Po to paskelbtas naujas „konkursas“, kurio konkursu vadinti liežuvis neapsiverčia, nes kvalifikacinių reikalavimų praktiškai jokių, išskyrus tik būtinybę turėti bakalauro diplomą ir minimalią bet kokio vadovaujamo darbo patirtį.
Na, taip daryti yra prasmės tam, jog pateikti dokumentus galėtų daug pretendentų taip, neva, parodant, jog kandidatas atrinktas iš didelio būrio, todėl pats geriausias. Pats konkursas – tik pusvalandžio pokalbis ir laimėtojas priklausys nuo to, ar komisijai tas pokalbis patiks... O va atlyginimas būsimam vadovui dvigubai didesnis, nei buvusiam – net 5800 eurų be galimų priedų. Pagrindinis klausimas – kodėl tiek ir už kokius sudėtingus darbus? Iš visų savivaldybei priklausančių įmonių tik vienos vadovas gauna keliais šimtais eurų daugiau, bet ten darbų bei atsakomybės apimtys nepalyginamai didesnės, o čia naujam žmogui su ribotomis funkcijomis iš karto tiek. Natūralus klausimas – už ką tiek? Suprasčiau, jei vadovas būtų priimtas buvusiomis sąlygomis, jam būtų suformuotos užduotys ir jas sėkmingai įgyvendinus, proporcingai pasiektiems rezultatams pakeltas atlyginimas.
Paaiškinti, manau, galima taip: laikinai iki naujo konkurso pabaigos eiti VASA direktoriaus pareigas paskirtas „Vilniaus šilumos tinklų‘“ direktoriaus pavaduotojas, kai įprastai laikinu vadovu skiriamas žmogus iš tos pačios įmonės ir, manau, jis po „konkurso“ taps pastoviu VASA direktoriumi, bet užimti naujas pareigas norėtų su dar didesniu atlyginimu, negu gaudavo iki šiol.
Padaviau ir aš dokumentus į šį konkursą, bet tik todėl, jog tokia forma atkreipčiau dėmesį į šį absurdą pirmiausia lyginant kvalifikacinius reikalavimus ir numatytą atlyginimo dydį, bet pačiame „spektaklyje“, taip vadinamame pokalbyje, nedalyvausiu
Neteigiu, jog jis nepakankamai kompetentingas, bet tokio dydžio atlygis šiomis aplinkybėmis yra nesąžiningas. Visos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atlyginimas kur kas mažesnis, o va VASA kuruojančio savivaldybės departamento vadovo atlyginimas apie 2300 eurų ir jis kuruos VASA vadovą, kurio atlyginimas viršija jo net 2,5 karto. Kur logika? Taigi, vienintelis paaiškinimas – taip reikia, nes taip nori šią sritį kuruojantys savivaldybės politikai. Bandžiau kalbėti su kuruojančiais, kad nesityčiotų iš vilniečių ir sustabdytų šią parodiją, parengtų tikram konkursui rimtus kvalifikacinius reikalavimus, numatytų darbo specifiką bei atsakomybes atitinkantį proporcingą atlyginimą, tačiau buldozeris važiuoja... Deja, bet meras irgi tyli ir arba su juo suderinta, arba jis nežino, kas darosi jo pašonėje.
Padaviau ir aš dokumentus į šį konkursą, bet tik todėl, jog tokia forma atkreipčiau dėmesį į šį absurdą pirmiausia lyginant kvalifikacinius reikalavimus ir numatytą atlyginimo dydį, bet pačiame „spektaklyje“, taip vadinamame pokalbyje, nedalyvausiu, nes visa ši organizuota kompanija pavadinta konkursu – gėdinga.
Be to, ši veikla nebūtų suderinama ir su mano, kaip Vilniaus miesto tarybos nario, mandatu, o gyventojų gautas pasitikėjimas man svarbesnis. Taip pat turiu kitų darbinių planų šiam laikotarpiui. Taigi, matysime, ką išrinks nauju VASA vadovu už 5800 eurų atlyginimą per mėnesį. Gal klystu numanydamas naują direktorių iš anksto, bet tai greitai paaiškės.
Žilvinas Šilgalis yra Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys
