Taip dar prieš keletą mėnesių teigė naujasis Vilniaus meras. Lyg ir teisingi, gražūs žodžiai, bet kiek jose tiesos? Toks savivaldybės įmonių valdymas, žinoma, įmanomas.
Kai kuriose išsivysčiusiose Europos šalyse modelis, kai miestams priklausančios įmonės valdomos pasitelkiant nepriklausomus valdybų narius, pasiteisina, bet tik tuo atveju, kai į įmonių veiklą tikrai politikai nesikiša, o ne tik deklaruoja, jog nesikiša.
Dar Tarybos posėdžio metu, kai ši idėja valdančiosios daugumos balsais buvo palaiminta, įspėjome merą kuo ši reforma baigsis, jei gražūs žodžiai liks tik žodžiais. Įspėjome ir apie tai, kad pasirinkus naują vadybos modelį, ko gero, politikų kišimosi vis tiek nebus išvengta, tačiau jų atsakomybės kaip ir nebeliks. Kažkas kažkam nepatiko ir ačiū, viso gero... Ilgai laukti neteko.
Nors visose, neva, nepriklausomų narių valdomose miesto įmonėse bruzdesių netrūksta, bet pirmiausia nepriklausomiems valdybų nariams kantrybė trūko Vilniaus šilumos tinkluose, kai prasidedančio šildymo sezono išvakarėse atsistatydino 4 iš 5 valdybos narių ir naujai paskirta dar net pusmečio neišdirbusi įmonės vadovė. Liko tik valdybos pirmininkas – savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas A.Darulis.
Atrodo, tikrai rimta situacija, kuri turėtų suneraminti miesto politikus, nekalbant jau apie patį merą. Tačiau prireikė net trijų savaičių, kol į mūsų frakcijos adresuotą paklausimą merui, kas ir kodėl vyksta minėtoje įmonėje, pagaliau ryžosi atsakyti vicemeras Tarybos posėdžio metu. Ir taip nedrąsiai, taip neryžtingai.
Deja, bet tikrosios atsistatydinimų priežastys taip ir liko skendėti miglose. Gerai, kad Aplinkos komiteto posėdžio metu, pateikiant informaciją apie susidariusią labiau nei keistą situaciją komiteto kuruojamoje srityje, pasisakė Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininkas, miesto tarybos Tėvynės sąjungos frakcijos narys A.Sekmokas. „Valdybos nariai buvo per daug nepriklausomi ir neatstovavo savivaldybės interesams“, – leptelėjo jis ir pats nuščiuvo supratęs, ką pasakė...
Įdomu, o tai kieno interesams tie žmonės atstovavo? Jei ponas A.Sekmokas, būdamas miesto tarybos nariu mano, kad jo politiškai motyvuotų nurodymų besąlygiškas vykdymas prilygsta savivaldybės interesams, tai atsistatydinimų priežastys aiškios.
„Valdybos nariai buvo per daug nepriklausomi ir neatstovavo savivaldybės interesams“, – leptelėjo A.Sekmokas ir pats nuščiuvo supratęs, ką pasakė.
Nei vienas tikrai nepriklausomas, save gerbiantis valdybos narys tokiomis aplinkybėmis nedirbs, kai miesto vadovai viešumoje kalba viena, o elgiasi akivaizdžiai priešingai.
Tokio „nesikišimo“ į įmonės veiklą pasekmė –nedaroma absoliučiai nieko, kad ne tik nauji pastatai būtų prijungti prie centrinio šildymo, bet ir būtų pradėtas sklandus šilumos tinklų perėmimas iš šildymo paslaugas teikiančios bendrovės, kurios nuomos sutartis baigiasi jau kitų metų pabaigoje.
Ne paslaptis ir tai, kad kol Savivaldybė eksperimentuoja su priklausomom/nepriklausomom valdybom, kol toliau žaidžiami mero toleruojami „energetikos specialisto“ A.Sekmoko pokiliminiai žaidimai, šildymo paslaugas vilniečiams tiekiamoje įmonėje dirbantys žmonės jau dabar ieškosi naujų darbų ir darbo rinkoje tokio lygio specialistai tikrai neprapuls.
Bet ką darys valdantieji miesto politikai? Nepaves gi A.Sekmokui šildyti miesto, kai šis, neabejoju, nemokėtų jo net įjungti, jau nekalbant apie visą sudėtingą šilumos ūkio priežiūrą. Žinoma, vėl ir vėl, ir taip dar 1000 kartų galima dėl visko apkaltinti buvusias miesto valdžias, bet ar nuo to miestelėnams bus šilčiau. O gal dėl to atpigs šildymas?
Po keletos priminimų ir paraginimų, praėjus kelioms savaitėms nuo minėtų atsistatydinimų, stebėtojų tarybos pirmininkas A.Sekmokas pagaliau teikėsi sušaukti Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybą tam, kad suformuotų naują įmonės valdybą ir, nors meras dar vis tebekalba apie naują įmonių vadybą, apie kompetetingus, nepriklausomus ekspertus, ponas A.Sekmokas ją suformavo tik iš savivaldybės darbuotojų tiesiogiai pavaldžių administracijos direktorės pavaduotojui, tuo pačiu ir Šilumos tinklų valdybos pirmininkui A.Daruliui. Tuo tarpu meras net „necyptelėjo“. Tuo ir baigėsi graži dūmų uždanga.
Ko gero, tik „sutapimu“ būtų galima pavadinti ir S.Mocevičiaus paskyrimą Vilniaus gatvių apšvietimo tinklų direktoriumi. Sutapimas tik, žinoma, ir tai, kad minėtas asmuo „Citadelės“ banke dirbo kartu su Vilniaus miesto administracijos direktore A.Vaitkunskiene.
Apie politikų „nesikišimą“ į miesto įmonių veiklą iškalbingai byloja ir Vilniaus atliekų tvarkymo centro direktoriaus paskyrimas.
Apie politikų „nesikišimą“ į miesto įmonių veiklą iškalbingai byloja ir Vilniaus atliekų tvarkymo centro direktoriaus paskyrimas. Nors Savivaldybė dar neseniai teigė, jog pretendentą atrinks konkurso būdu, bet naudodami „nesikišimo“ į įmonių veiklą praktiką juo paskyrė Liberalų sąjūdžio narį, buvusi teisingumo ministro R.Šimašiaus viceministrą T.Vaitkevičių.
Žinoma, meras pasakys, jog tai tiesiog sutapimai, bet tik didžiausias naivuolis gali tokiais „sutapimais“ patikėti.
O jei dar panagrinėtume aibę „nepolitizuotų sutapimų“ savivaldybės administracijos kadrų reformoje, kurios pasekmė – net Tarybos posėdžių metu nebėra kam normaliai ir aiškiai pristatyti vieno ar kito klausimo.
Paminėjau tik keletą iš žinomų „nepolitizuoto“ R.Šimašiaus valdymo faktų, kurie atskleidžia, kad nepolitizuotas Vilniaus miesto įmonių valdymas pasibaigė praktiškai net neprasidėjęs.
Ir tik baigus rašyti straipsnį, nauja žinia – atsistatydino dar vienos miesto įmonės „Start Vilnius“ valdybos pirmininkė A.Selemonaitė.
Žilvinas Šilgalis yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Lietuvos laisvės sąjunga (LIBERALAI) frakcijos vadovas
