Kaip matyti, teismuose nelegalių statybų bylų skaičiai nesikeičia. Tai priklauso ir nuo nekintančio pačių statytojų elgesio, ir nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos veiksmų, nuo to, kaip prižiūrimos statybos.
Esama ir fizinių, ir ne fizinių (įmonių ir pan.) asmenų, užsiimančių nelegaliomis statybomis, ir vėliau besibylinėjančių teismuose. Dažniausiai ginčai ir problemos dėl statybų kyla neišmanant, o gal ir sąmoningai nesilaikant įstatymų.
Teismuose sprendžiamus nelegalių statybų ginčus galima būtų skirstyti į kelias grupes. Pirma, kai statoma be projekto ir leidimo, antra, kai statoma turint leidimą ir projektą, tačiau nuo jo nukrypstant, ir trečia, kai turimi dokumentai (projektas ir leidimas) vykdant statybas yra nuginčijami, pripažįstami negaliojančiais, nes yra išduoti nesilaikant nustatytos tvarkos.
Jei teismas bylą išnagrinėja statytojo naudai, jis gali tęsti statybas. Jei vis dėlto byla išnagrinėjama statytojo nenaudai, jis įpareigojamas statinį nugriauti arba atstatyti į buvusią padėtį, o tai – labai didelės papildomos išlaidos.
Jei teismas bylą išnagrinėja statytojo naudai, jis gali tęsti statybas. Jei vis dėlto byla išnagrinėjama statytojo nenaudai, jis įpareigojamas statinį nugriauti arba atstatyti į buvusią padėtį, o tai – labai didelės papildomos išlaidos. Jei teismo sprendimas nevykdomas, gresia baudos, lėšų išieškojimai ir t. t.
Taigi norėtųsi palinkėti statytojams išvengti nelegalių statybų, su jomis susijusių ginčų teismuose ir tų ginčų pasekmių, kurios gali labai brangiai kainuoti. Kaip tai padaryti? Paprasčiausiai – laikytis įstatymų, visus veiksmus atlikti nuosekliai: statybas pradėti nuo kreipimosi į architektą, kuris išaiškintų, kokia tvarka (sudėtinga, supaprastinta ar kt.) tokioms statyboms išduodami leidimai.
Statybų legalizavimas ir apskritai įstatymų kalba yra specifinė sritis, todėl visuomet nesusidūrusiems su statybų klausimais patariu konsultuotis su specialistais.
Zita Smirnovienė buvo Vilniaus apygardos teismo teisėja.
