Dauguma šių dar rugsėjo mėnesį mokslo metus pradėjusių jaunuolių dar pavasarį nedavė sau ramybės galvodami, kokią profesiją jiems pasirinkti, daugiau dėmesio kreipti į savo pomėgius ar darbo rinkos perspektyvas.
Profesinių galimybių ir studijų krypčių sąrašas Lietuvoje iš tiesų didelis. Jei manimi netikite, tiesiog pavartykite kasmet sudaromus stojimų katalogus ir įsitikinsite, kad 16-19 metų žmogui lengvai nuspręsti dėl savo ateities kelio nėra paprasta. Juo labiau, kai neturi patirties darbo rinkoje ir nežinai, kaip iš tiesų ji veikia.
Su šia dilema po maždaug 4 mėnesių susidurs dar 30,5 tūkst. abiturientų, pavasarį baigsiančių mokyklą. Kai kam šis žingsnis gali būti lemtingas – profesijos pasirinkimą įprasta laikyti svarbiu dalyku, iš dalies lemiančiu ne tik uždirbamą atlygį ar profesinio gyvenimo pasitenkinimą, bet ir tolesnio gyvenimo kokybę. Todėl natūralu, kad mokiniams kyla abejonių.
Profesinių galimybių ir studijų krypčių sąrašas Lietuvoje iš tiesų didelis. Tiesiog pavartykite kasmet sudaromus stojimų katalogus ir įsitikinsite, kad 16-19 metų žmogui lengvai nuspręsti dėl savo ateities kelio nėra paprasta.
Ir nors mokyklos aplinka – mokytojai, socialiniai pedagogai, profiliavimo sistema, tėvai bei universitetų atstovai – moksleivius skatina galvoti apie savo ateities profesiją, tyrimai rodo, kad jauni žmonės paskutiniuosius porą metų tiesiog negali apsispręsti, ką jiems rinktis.
Moksleiviai neapsisprendžia net per paskutinį mokymosi semestrą, bet atideda sprendimą iki tos akimirkos, kai turės pildyti stojimo paraišką – tuomet jie patiria daug streso, skuba, vėliau – įstoję, galbūt net gailisi.
Kodėl profesiją pasirinkti nelengva? Yra daug priežasčių, tačiau karjeros pasirinkimus tiriantys psichologai sutaria, kad profesinio sprendimo priėmimo pirmasis etapas yra sudaryti trumpą perspektyvių profesinės veiklos alternatyvų sąrašą ir gerai žinoti savo galimybes. Čia galime ir sustoti – vaikai šiandien turi tiek daug informacijos, kad nežino, kuri iš jų svarbiausia. Todėl ir apie galimybes sunku pradėti adekvačiai galvoti.
Apie karjerą bei darbą vaikai nuolat girdi iš tėvų, aplinkinių, mokytojų pasakojimų, ką jau kalbėti apie kitas informacijos priemones, tokias kaip internetas, televizija, filmai, žaidimai, muzika ir daugybė kitų dalykų, kurie vaikus apkrauna begaliniu kiekiu informacijos. Turėdami jos per daug vaikai tiesiog nebegali nuspręsti, ar jie iš tiesų nori būti inžinieriai, ar teisininkai, o gal kulinarai bei profesionalūs vairuotojai.
Ką dėl to gali padaryti dirbančioji visuomenės dalis? Galime mokiniams perduoti savo patirtį. Pavyzdžiui, Vokietijoje jau daugelį metų veikia Gamybinės praktikos sistema – joje dalyvaujantys jauni žmonės dar neturėdami konkrečios specialybės jau gali padirbėti įmonėse ir ten susipažinti su įvairiomis profesijomis, jų kasdienybe, taip pat įgyti darbui reikalingų įgūdžių. Tai nėra tas pats, kas įprasta mūsų praktika įmonėse, nes tokiose programose dalyvauja dar paaugliai, o ne studentai.
Mūsų šalyje Gamybinės praktikos sistemos dar nėra, tačiau turime galimybių vaikams pasakoti apie savo profesiją bei darbus, kuriuos kasdien atliekame.
Pagal labai panašią Gamybos praktikos sistemą Jungtinėje Karalystėje su darbo subtilybėmis kiekvienais metais susipažįsta apie 100 tūkst. jaunesnių nei 19 metų amžiau gyventojų. Jie įmonėse ne tik padeda įvairiems specialistams, bet ir mokosi, o vėliau nusprendžia – patinka jiems toks darbas, ar ne. Įdomu tai, kad apie 55 proc. tokių praktikantų dažniausiai būna merginos.
Mūsų šalyje Gamybinės praktikos sistemos dar nėra, tačiau turime galimybių vaikams pasakoti apie savo profesiją bei darbus, kuriuos kasdien atliekame.
Jei vaikai nežino, nuo ko pradėti galvoti apie profesiją, galime būti tie, kurie jiems suteikia gaires. Daugelis mūsų juk esame praėję panašius apsisprendimo etapus bei gerai žinome, ko reikia mūsų darbui. Šiomis žiniomis su vaikais ir galime pasidalinti. Tuomet jiems bus daug aiškiau, kas renkantis profesiją yra svarbu, o kas ne.
Todėl kartu galime vaikams atskleisti, kaip darbo rinka vertina konkrečias specialybes, kokios profesinės ar aukštosios mokyklos visuomenėje laikomos geriausiomis, kokių įgūdžių vienam ar kitam darbui reikia šiandien ir reikės rytoj. Tokios informacijos mokiniai patys negaus – tam jiems reikia profesionalų pasakojimų, susitikimų, bendravimo.
Gavę šią informaciją vaikai turės specialybę, kuri jiems iš tiesų labiau patinka. O mes galėsime būti tikri, kad mūsų vaikai bei visa jaunoji karta turės daugiau galimybių patekti į vietą, kurioje ne tik atsiskleis jaunų žmonių potencialas, bet bus sudarytos didesnės galimybės didinti darbo rinkos našumą.
Tad laikas pradėti padėti mokiniams profesiją rinktis apgalvotai.
„Kam to reikia?!“ yra programa, prie kurios prisijungę organizacijų atstovai visoje Lietuvoje padeda mokiniams sužinoti apie skirtingas profesijas bei karjeros galimybes.
Savo sričių profesionalai važiuoja į mokyklas pasakoti apie savo profesijas, priima mokinius į savo darbą vienai dienai „šešėliauti“ arba pasikviečia į ekskursiją įmonėje ar organizacijoje pamatyti, kuo gyvena ir ką veikia viena ar kita įmonė ar įstaiga. Prieš trejus metus šią programą inicijavo „Swedbank“ ir „Omnitel“, o šiandien prie jos prisijungusios daugiau nei 350 įmonių bei 850 mokyklų. Visi, kuriems rūpi vaikų pasirinkimai, gali prisijungti prie „Kam to reikia?!“ spausdami www.kamtoreikia.lt.
