Pasiūlymai gali skambėti ambicingai, tačiau juos vertinti derėtų labai atsargiai. Štai keletas citatų, į kurias kviečiu atkreipti dėmesį:
„Pertvarkysime antrąją pensijų pakopą, didinant kaupiančiojo teisę disponuoti sukauptomis lėšomis bei įtraukiant darbdavius.“
Tai reikštų, kad į rinką įkris daug antros pakopos pinigų, kas savo ruožtu didins infliaciją ir skatins kainų augimą. Sutinku, kad antrosios pakopos pensijų fondai nėra patys efektyviausi investuojant pinigus, tačiau Estijos 2021 m. pavyzdys rodo, kad antrosios pakopos pensijų fondų lėšų išdalinimas prisidėjo prie infliacijos augimo. Dėl šios priežasties, prieš priimant bet kokį antrosios pakopos liberalizavimo sprendimą, vertėtų viską gerai apskaičiuoti.
„Spartinsime pensijų indeksavimą ir sieksime atstatyti pensijų dydžio priklausomybę nuo turimo darbo stažo.“
Ką perskaitau? Didesnis stažas užtikrintų didesnę pensijos dalį, taigi atitinkamai didėtų atskirtis tarp turinčių reikiamą stažą ir tų, kurie jo sukaupę nėra. Kuo remiuosi? Bendrosios ir individualiosios pensijų dalių atotrūkiais.
„Kasmet didinsime neapmokestinamąjį pajamų dydį, didžiausias pajamas apmokestinsime progresiniais tarifais nepriklausomai nuo jų rūšies, apsaugant smulkaus verslo mažų pajamų gavėjus nuo papildomų mokesčių.“
Progresinių mokesčių įvedimas visoms pajamoms skamba perspektyviai, tačiau neapibrėžtumas, atsižvelgiant į visus įstatymus, reglamentuojančius pajamų apmokestinimą, kelia nerimą. Ar šis progresyvumas bus taikomas tik gyventojų pajamų mokesčiui, ar ir socialiniam bei sveikatos draudimui? Jei tik pajamų mokesčiui, skirtumai liks; jei taip pat ir draudimui, kyla klausimas, ar esame pasiruošę užtikrinti ir visas draudimo rūšių garantijas.
„Stabdysime teisėtą pasipiktinimą sukėlusias reformas.“
Citata paimta iš dalies apie švietimą. Čia lieka neaišku, kurios švietimo reformos dabartinės koalicijos netenkina, kas buvo neteisėtas pasipiktinimas ir kurios reformos nebus stabdomos. Kuo remiuosi? Savo nepakankamais teksto suvokimo gebėjimais.
„Didinsime valstybės įnašą į privalomojo sveikatos draudimo fondą.“
Remiantis privalomo sveikatos draudimo įstatymais, statistiniais duomenimis ir 2025 m. PSDF biudžeto projektu, šiuo metu valstybė nuo savo draudžiamųjų asmenų į PSDF biudžetą perveda tiek, kiek sumoka asmuo, uždirbantis minimalų mėnesinį atlygį. Kitas didinimo žingsnis galėtų būti – didinti įnašą iki vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens įmokos dydžio, taigi – bene dvigubai. Numatyta, jog 2025 m. valstybė už savo draudžiamuosius asmenis į PSDF perves 1,01 mlrd. Eur, taigi, norint įgyvendinti planus, reikės papildomo milijardo eurų vien sveikatos apsaugai.
„Mažinsime PVM vaisiams ir daržovėms.“
Remiantis Lenkijos pastarųjų dviejų metų pavyzdžiu, kainos vaisiams ir daržovėms laikinai sumažės, vėliau – natūraliai didės. Gyventojai po metų poveikio nebejus, o valstybės biudžetas taip ir liks su mažesnėmis pajamomis. Vėliau, norint atstatyti PVM, kainos dar labiau augs ir kels visuomenės pasipiktinimą.
Nors ši apžvalga sutelkta į vienus prieštaringiausių koalicijos sutarties punktų, verta paminėti ir teigiamas iniciatyvas: numatytą mokytojų atlyginimų kėlimą, sveikatos paslaugų prieinamumo plėtrą ir kt. Tačiau ir čia išlieka pagrindinis klausimas, kaip visi šie pokyčiai bus finansuojami? Vienintelis numatytas papildomas pajamų šaltinis yra progresinis pajamų apmokestinimas, tačiau vien jo gali nepakakti.
