Būtent dėl šios priežasties daugelis valstybių kuria maršrutų rėmimo fondus. Tai gražus privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės pavyzdys. Oro linijų bendrovės prisiima įsipareigojimus dėl skrydžių reguliarumo ir trukmės (vykdyti juos bent 2-3 metus), o fondas dengia dalį skrydžio kaštų arba rinkodaros išlaidų.
Daugelis valstybių kuria maršrutų rėmimo fondus. Tai gražus privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės pavyzdys.
Daugiau skrydžių krypčių reiškia ne tik gausėjančius turistų srautus bei didesnes oro uostų, turizmo bei susijusių sektorių pajamas, naujas darbo vietas, bet ir augantį šalies prestižą. Be to, padaugėjus tiesioginių skrydžių šalis tampa patrauklesne verslo renginiams, taupomas verslininkų, valdininkų laikas – tai vėlgi lemia mažesnius kaštus ir augančias pajamas.
Tad pasakius „A“ – sujungus oro uostus, kviečiu pasakyti ir „B“. Siūlau strategiškai įvertinti esamas ir atvykstamajam turizmui patrauklias bei verslo ryšiams svarbias skrydžių kryptis, išanalizuoti užsienio šalių patirtį, kooperacijos galimybes ir labai rimtai apsvarstyti maršrutų rėmimo fondo įkūrimą. Tikiu, kad analizė paskatins padaryti reikiamus sprendimus.
Žydrė Gavelienė yra Lietuvos turizmo rūmų prezidentė, „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė
