2011 m. kartu su JAV Valstybės sekretore Hillary Clinton sukvietę viso pasaulio laisvų šalių lyderius į Vilniaus Demokratijų bendrijos susitikimą apie tokius įstatymus tik svajojome. 2012 m. JAV Kongresas žengė pirmą žingsnį – dešimtims Putino žudikų ir vagių buvo išrašyta raudona kortelė už S.Magnickio nužudymą. 2012 m. gruodžio 14 d. prezidentas B.Obama pasirašė Magnickio aktą – šią datą galima laikyti oficialia nevykusios Barako Obamos „perkrovimo“ politikos su Rusija pabaiga.
Vėliau šis aktas buvo nuolat plečiamas – dėl kitų žinomų Rusijos (bei kitų šalių) nusikaltimų žmogiškumui. Pirmą kartą beveik dešimtmetį savo įtaką visame pasaulyje plėtusios autokratijos ir diktatūros sukluso – nuo šiol joms bus vis sunkiau laisvai vogti bei žudyti savo šalyse, atsakomybė už tokius nusikaltimus palengva praranda sienas.
S.Magnickis atskleidė konkrečius faktus, kaip Rusijos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai pavogė 230 mln. JAV dolerių iš savo valstybės.
Prieš šį svarbų balsavimą mūsų Seime prisiminkime istoriją. Teisininkas Sergejus Magnickis atstovavo pietų Čikagos verslininkui Bill‘ui Browder‘iui, Hermitage Capital Management steigėjui bei vadovui, kuris iki 2005 m. buvo didžiausias tuometinis investuotojas Rusijoje. B.Browderis kažkada nusprendė tapti didžiausiu kapitalistu Rusijoje, kadangi jo senelis Earlas Browderis iki Antrojo pasaulinio karo buvo laikomas didžiausiu komunistu JAV. Nuo komunizmo šmėklos B.Browderis pabėgo netoli – visi Browderio turtai 2005 m. buvo atimti, jis pats neįleistas į šalį, o jo teisininkas S.Magnickis buvo tiesiog nužudytas šalyje, kurioje komunizmo nusikaltimai nėra ne tik įvertinti, bet dar ir reanimuojami. Atvykęs į Rusiją investuoti B.Browderis greitai suprato, kad ši šalis tik formaliai išsilaisvinusi nuo komunizmo, tačiau realiai liko giliai sovietinė.
Pagal visos komunistinės sistemos kanonus vieną dieną, be jokių paaiškinimų, B.Browderio investicijos buvo pasklebtos „grėsme nacionaliniam saugumui“, o jis pats – persona non grata. Šio verslininko istorija nebuvo vienintelė – susidorojęs su politikais, žiniasklaida, regionais, tuo metu V.Putinas panašiai baudė šimtus verslininkų – 2006 m. pradžioje buvo areštuoti dešimtys „Yukos“ žmonių, Michailas Chodorkovskis ir kiti, – iš esmės bet kas, galintis kelti net potencialią grėsmę stiprėjančiam diktatoriui. Tuo metu kartu su Lenkija bandėme žadinti Vakarų sąžinę, bet veltui. Net ir po Gruzijos okupacijos Vakarai neatsibudo. Galutinai visi sukluso tik po Krymo okupacijos.
Lietuviams ir lenkams kovojant diplomatiniuose frontuose, dar nenutilus Rusijos okupacijos Gruzijoje aidui jaunas, gerai išsilavinęs teisininkas S.Magnickis tęsė savo kovą Maskvoje ir buvo nužudytas lygiai prieš aštuonerius metus – 2009 m. lapkričio 16 d. (būsimo balsavimo Seime dieną) už tai, kad buvo vienas pirmųjų demaskavęs „naujus kilminguosius“ – kylančią, Putino palaikomą „KGB klasę“, susikrovusią turtus reketuojant, vagiant ar žudant savo pačių piliečius, savo šalies verslą bei demokratiją. S.Magnickis atskleidė konkrečius faktus, kaip Rusijos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai pavogė 230 mln. JAV dolerių iš savo valstybės
ir už tai 2008 m. lapkričio 24 d. buvo suimtas ir vėliau nužudytas tos pačios ministerijos pareigūnų.
S.Magnickis buvo be jokio teismo tardomas ir kankinamas ištisus metus. Pradžioje šis teisininkas – kankinys keliems mėnesiams buvo pasodintas į kamerą, kurioje buvo įkalinti net keturiolika kitų kalinių. Joje buvo tik aštuonios lovos. Vėliau sąlygos tik blogėjo – ledinės kameros, jokių kontaktų su šeima. 2009 m. vasarį S.Magnickį trims mėnesiams perkėlė į specialios paskirties patalpas, kur jis buvo nuolat kankinamas. Žinutėje, kurią jis tuo metu sugebėjo perduoti savo mamai jis pats stebėjosi savo psichologiniais gebėjimais atsispirti kankinimams.
Tačiau jo kūnas neatlaikė – jau 2009 m. vasarą jį pradėjo kankinti nuolatiniai skausmai. S.Magnickiui buvo diagnozuotas pankreatitas, tulžies pūslės akmenligė. Tuo metu jį apžiūrėję gydytojai reikalavo nedelsiant daryti operaciją, tačiau ji nebuvo atlikta – vėliau Kremliaus apdovanotas tardytojas Sylčenko įsakė jį pervesti į ypač griežto režimo Butyrkos koloniją, iš kurios sovietų laikais tremdavo į Gulagą. Kankinamam baisių skausmų S.Magnickiui nebuvo suteikta net minimali medicininė pagalba. Į nuolatinius prašymus suteikti pagalbą jam buvo siūloma rašyti eilinį laišką kalėjimo administracijai arba kreiptis į psichologą. Kremlius tikėjosi, kad nesuteikiant pagalbos akmenligė bus puikiausias būdas palaužti geležinę teisininko valią.
Keturis mėnesius S.Magnickis pragulėjo prirakintas prie lovos ne tik be gydymo, bet ir be jokių nuskausminamųjų vaistų. S.Magnickio sveikatai pasiekus kritinę ribą pas jį vis ateidavo neidentifikuotas asmuo, kuris pranešdavo vieną ir tą pačią žinią: „jeigu nepadarysi ko prašome reikalai dar labiau blogės“. S.Magnickis atsisakydavo. Jis buvo religingas žmogus, todėl net ir netekdamas laisvės, šeimos, sveikatos, o gal net ir savo gyvybės, jis nenorėjo išduoti savo įsitikinimų, tikėjimo, savo sąžinės.
Dvi dienas prieš mirtį, 2009 m. lapkričio 14 d. S.Magnickis pateikė paskutinį dvylikos puslapių kaltinimą Vidaus reikalų ministerijai kriminaliniais nusikaltimais, kuriuos padarė jos pareigūnai. S.Magnickis aiškiai įvardijo pavardes, sumas – buvo pateikti visi faktai, reikalingi inicijuoti teisinį persekiojimą. Deja, šis paskutinis nepaprastos drąsos ir pilietiškumo aktas, suteikiantis viltį, kad Rusijoje ilgainiui atsiras ir daugiau tokių magnickių, baigėsi, kaip žinome, tragiškai. Prieš pat mirtį vykusiame „teismo“ posėdyje buvo atmesti visi S.Magnickio prašymai (dėl neteisėto sulaikymo, sufabrikuotų kaltinimų, nesuteikiamos medicininės pagalbos ir t.t.). Paskutinę naktį ji nuolat gynusiam B.Browderiui paskambino neidentifikuotas asmuo iš Rusijos FSB ir dvi minutes leido klausytis kankinamo žmogaus riksmo. Lapkričio 16 d. S.Magnickus mirė baisiuose skausmuose, prirakintas prie lovos, mušamas aštuonių policininkų – po valandos ir aštuonių minučių į celę atėjęs medikas rado S.Magnickį jau mirusį, paskendusį savo šlapime... Iki šiol S.Magnickį nužudę asmenys ne tik nenubausti – jie dar asmeniškai Putino apdovanoti kaip „geriausi tardytojai“.
Lapkričio 16 d. minėsime Sergėjaus Magnickio aštuntąsias nužudymo metines. Šiam didžiam laisvės šaukliui atminti, lapkričio 15 d. 17:30 val. Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje bus rodomas dokumentinis filmas „Teisingumas Sergejui – ketveri metai po mirties“.
