Pirma. Nė viena kilovatvalandė Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros negalės būti parduota Lietuvoje komerciniais tikslais, nes tai draudžia įstatymas. Tai yra įrašyta juodai ant balto įstatyme, kurį 2017 metų pavasarį priėmė Seimas.
Antra. Visa importuota elektra Lietuvoje privalo būti parduodama tik per elektros biržą. Biržos sistemoje informacija yra vieša ir yra matoma, kas ir kiek perka elektros. Nesvarbu, kas tu esi – gamintojas ar tarpininkas, taisyklės galioja visiems vienodai. Elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, negali būti prekiaujama biržoje, o kitų būdų jos įsigyti tiesiog nėra.
Astravo branduolinė elektrinė įstatymu Seimo yra pripažinta nesaugia ir keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenei. Todėl dar gerokai iki Astravo paleidimo pradžios bus parengti ir konkretūs instrumentai, kurie neleis į Lietuvos rinką patekti elektrai iš Baltarusijos. Ir tai bus padaryta administracinėmis ir reguliacinėmis priemonėmis. Tą numato ir antiastravinis būtinųjų priemonių planas. Tad galima tik spėlioti, kodėl žinant, jog yra visa tai aiškiai apibrėžiantys teisės aktai, daromos priešingos klaidinančios interpretacijos.
Trečia. Tokie Lietuvos veiksmai reiškia didelę finansinę netektį Baltarusijai. Jeigu darytume prielaidą, kad Baltarusija eksportuotų visą viename bloke pagamintą elektrą (o tokią galimybę ji tikrai tikėjosi turėti), pagal dabartines elektros kainas rinkoje tai reiškia netekti iki 0,5 mlrd. eurų pajamų per metus.
Ketvirta. Pagal dabar galiojančius susitarimus tarp Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių – prekiauti trečiosiose šalyse pagaminta elektra galima tik per Lietuvą. Tai yra vieninteliai vartai elektrai iš Baltarusijos tiesiogiai (!) patekti į ES rinką ir nesaugiai elektrai jie bus uždaryti.
Penkta. Estija sėkmingai neperka rusiškos elektros jau nuo 2003 metų. Kodėl kažkam kyla įtarimų, kad Lietuva to negali padaryti su elektra iš trečiųjų šalių?
Šešta. Elektra iš trečiųjų šalių pateks į Lietuvą tik tiek, kiek gali patekti per žiedinius srautus ir kiek yra būtina elektros tiekimo saugumui užtikrinti iki sinchronizacijos su Europa. Paprastai kalbant, ką tai reiškia? Visa Lietuvos (14 metų ES narės) elektros energetikos sistema nuo 1945 (!) metų yra rusiškos sistemos IPS/UPS ar kitaip vadinamo BRELL žiedo dalis. BRELL vadinama todėl, kad tam žiedui priklauso trys Baltijos šalys, Rusija ir Baltarusija. Šiose šalyse pagaminta elektra, paprastai kalbant, suteka į vieną katilą ir juda BRELL žiedu po visas šalis. Kad elektra Lietuvoje neužgęstų (neištiktų energetikų žargonu vadinamasis “black out”) iš to BRELL žiedo mums reikia užsitikrinti vadinamąsias sistemines paslaugas, kad būtų garantuotas elektros tiekimo saugumas. Tik tokiu tikslu elektra iš Baltarusijos pateks į mūsų sistemą tol, kol neatsijungsime nuo rusiškos IPS/UPS sistemos.
Taigi, sisteminės paslaugos ir prekyba elektra yra visiškai skirtingi dalykai. Tuo metu, kai kas bando šiuos du visiškai skirtingus dalykus suplakti į vieną. Ir nebe reikalo, nes atsiranda erdvės politiškai skambiems išvedžiojimams, kurie, neabejoju, bus panaudojami jau visai ne mūsų „skaldyk ir valdyk“ politikai.
Septinta. Mes labai aiškiai jau lygiai prieš metus sakėme, kad tuo atveju, jeigu būtų paleista Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmę kelianti Astravo branduolinė elektrinė, nuo pat jos eksploatavimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos. Niekas elektronų neatskirinės, tiesiog visa elektra nepateks į mūsų rinką. Tačiau taip pat pasakyta ir tai, kad iki Lietuvos sistemos sujungimo su Europos tinklais turės būti taikomos su patikimu Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimu suderinamos techninės priemonės. Ir visiškai neatsakinga kalbėti kitaip. Bet tie, kas kalba, tikrai tą patys puikiai supranta.
Aštunta. Tam, kad nebūtų nė lašo į mūsų sistemą patenkančios elektros iš trečiųjų šalių, būtina įgyvendinti sinchronizacijos projektą – Baltijos šalims atsijungti nuo BRELL žiedo ir prisijungti prie Europos žiedo. Tai padaryti numatyta iki 2025 m. Jeigu vardan to realiai būtų dirbama ne paskutinius pusantrų metų, o bent jau dešimtmetį (prieš tiek laiko Baltijos šalys iš principo sutarė, kad atsijungti nuo rusiškos sistemos būtina), mums šiandien būtų visiškai nebeaktualu kalbėti, o ką gi daryti, kad apsisaugotume nuo astraviškos elektros.
Devinta. Ką reiškia siūlymai, kad nė vienas elektronas iš Astravo branduolinės elektrinės nepatektų į mūsų sistemą? Tai reiškia, kad linijas su trečiosiomis šalimis turėtų nukirpti ne tik Lietuva, Latvija ir Estija, bet ir Suomija, Slovakija, Vengrija, Rumunija. Ar suprantame apie ką kalbame?
Dešimta. Pasiskaitymui įkeliu nuorodą į dar vieną tekstą, kuriame jau prieš porą mėnesių esame pasisakę dėl kai kurių viešojoje erdvėje nuolat pasirodančių interpretacijų. Ten, man atrodo, akcentai taip pat aiškiai sudėti.
Žygimantas Vaičiūnas yra Lietuvos energetikos ministras.
