Konkurso laimėtojas dar nepaskelbtas
Kaip žinia, Lietuvos geologijos tarnyba šiuo metu vykdo tarptautinį konkursą dėl angliavandenilių išteklių naudojimo (toliau – Konkursas). Pasiūlymą dėl angliavandenilių išteklių naudojimo Šilutės–Tauragės plote, kuriame, kaip spėjama, yra ir skalūnų dujų išteklių (tuo pačiu vyksta konkursas ir dėl Kudirkos–Kybartų ploto, tačiau jame nesitikima rasti skalūnų dujų išteklių), yra pateikęs vienintelis dalyvis – UAB „Chevron Exploration & Production Lietuva“, kurią įsteigė JAV energetikos bendrovė „Chevron“. Ar pateiktas pasiūlymas atitinka visus nustatytus ekonominės ir finansinės būklės, techninius bei patirties reikalavimus, konkurso rengėjas – Lietuvos geologijos tarnyba – turi nustatyti per 60 kalendorinių dienų nuo vokų atplėšimo procedūros pabaigos, t.y. iki kovo mėn. vidurio.
Nors Seimo Aplinkos apsaugos komitetas neseniai pasiūlė Vyriausybei sustabdyti skalūnų dujų išteklių paiešką, žvalgybą ir gavybą šalyje, iki bus paskelbta Europos Sąjungos kompetentingų institucijų nuomonė dėl šių išteklių naudojimo, Konkurso procedūros kol kas nėra stabdomos ir vyksta toliau. Visgi bet kuriuo atveju skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos ateitis didžiąja dalimi priklausys nuo Vyriausybės: Konkurso komisijai paskelbus Konkurso laimėtoją, Vyriausybė turės priimti nutarimą dėl leidimo naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo Konkurso laimėtojui. Vyriausybei nepriėmus minėto nutarimo, su Konkurso laimėtoju nebus sudaryta angliavandenilių išteklių naudojimo sutartis.
Žvalgyba ir gavyba: teisinis reguliavimas
Nepaisant to, kad vykdomas Konkursas dėl angliavandenilių išteklių naudojimo, t.y. žemės gelmėse esančių angliavandenilių išteklių išgavimo, o su Konkurso laimėtoju bus sudaryta sutartis dėl angliavandenilių išteklių naudojimo (t.y. gavybos) konkrečiame plote, iki pačios skalūninių dujų gavybos – dar ilgas kelias.
Žemės gelmių įstatymas nustato, kad žemės gelmių išteklius, įskaitant ir skalūnų dujas, galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Taigi po angliavandenilių išteklių naudojimo sutarties sudarymo su Konkurso laimėtoju, toliau seka ilgas žvalgybos procesas, užtruksiantis kelerius metus – Konkurso sąlygos numato preliminarų 7 metų terminą molio skalūnų dujų/naftos paieškai ir žvalgybai. Konkurso sąlygose taip pat numatyta, kad minimalios privalomos investicijos, skirtos geologinio tyrimo darbams atlikti bei plotui plėtoti, privalo būti ne mažesnės nei 80 mln. litų. Skalūnų dujų tyrimas (paieška ir žvalgyba) gali būti atliekamas tik pagal darbų projektą (arba techninę užduotį), kuriame aprašoma geologinio tyrimo etapo metu numatomų darbų metodika, apimtys, eiliškumas, terminai ir kitos jų vykdymo sąlygos, ir tik laikantis darbų kokybės, aplinkos apsaugos, darbų saugos ir kitų reikalavimų.
Kaip minėta, angliavandenilių išteklių naudojimą (gavybą) galima vykdyti tik iš telkinių, kurių ištekliai yra detaliai išžvalgyti ir aprobuoti Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka. Detaliai išžvalgius skalūnų dujų išteklius, sprendimą dėl angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo priima Lietuvos geologijos tarnybos sudaryta komisija, prieš tai išnagrinėjusi ir įvertinusi visus geologinio tyrimo (detalios žvalgybos) ataskaitoje pateiktus duomenis. Aprobuoti angliavandenilių ištekliai Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus sprendimu įrašomi į Žemės gelmių registrą.
Kitas veiksmas, būtinas skalūnų dujų gavybai pradėti, yra žemės gelmių išteklių naudojimo projekto parengimas ir suderinimas. Projekto rengimą inicijuoja pats leidimo naudoti angliavandenilių išteklius turėtojas, išžvalgius ir aprobavus konkretaus telkinio išteklius. Šis projektas turi būti suderintas su savivaldybės, kurioje numatoma vykdyti skalūnų dujų gavybos darbus, vykdomąja institucija, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybine darbo inspekcija ir patvirtintas Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos. Naudojimo projekte turi būti numatytas išteklių naudojimo būdas ir priemonės, žemės rekultivavimo ir būtinos kitų aplinkos elementų atkūrimo priemonės, kitos reikšmingos aplinkybės, susijusios su išteklių naudojimu ir galimu poveikiu aplinkai.
Apibendrinimas
Aukščiau aprašytos procedūros leidžia teigti, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai numato pakankamai ilgą procesą, kurį turėtų pereiti angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą laimėjęs dalyvis, siekdamas pradėti skalūnų dujų gavybą. Be to, galima manyti, kad teisiniame reguliavime netrūksta ir saugiklių, kurie išteklių žvalgybos ir naudojimo procesuose neturėtų leisti ignoruoti įtvirtintų reikalavimų aplinkos apsaugai, vykdomų darbų kokybei ir saugai. Remiantis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko viešumoje išsakytais teiginiais, skalūnų dujos kol kas nėra įtrauktos į naujai rengiamą energetikos strategiją, tačiau tolimesnė Konkurso eiga bei priimti valdžios institucijų sprendimai netrukus parodys, kokios yra skalūnų dujų perspektyvos Lietuvoje.
Žygintas Voronavičius yra advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas GLIMSTEDT“ teisininkas
