Daug metų dėl savo mažametės žūties avarijoje kaltinta „Toyota“ vairuotoja Jurgita Jankauskienė po 6-erius metus užtrukusio tyrimo ir bylos nagrinėjimo Varėnos teisme 2020 metų pabaigoje buvo galutinai išteisinta, o kitas vairuotojas – prie „Audi“ vairo sėdėjęs J.Valašinas, praėjus beveik 8-eriems metams nuo įvykio, – nuteistas.
Konstatuota, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, J.Valašinas privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti savo transporto priemonę ar apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tačiau to nepadarė.
Pastarasis nuosprendis Prienų teismo rūmuose 2022 metų liepą nuskambėjo kaip teisingumo triumfas permainingoje, didelį visuomenės atgarsį sukėlusioje baudžiamojoje byloje.
Jankauskų mažametė itin apmaudžiomis aplinkybėmis žuvo per avariją Varėnos rajone 2014 metų lapkričio 1-ąją.
Iškart po lemtingo įvykio didžiąją laiko ir energijos dalį prokurorai skyrė tam, kad nuteistų dukters gedinčią motiną. Tačiau Varėnos ir Kauno teisėjai kaltinimą J.Jankauskienei kategoriškai paneigė – „Toyotos“ vairuotoja jokio nusikaltimo nepadarė. Aukštyn kojom virtusioje byloje išaušo nauja tiesos akimirka – kaltu pripažintas „Audi“ vairuotojas J.Valašinas.
Jam paskirtas laisvės atėmimas 3-iems metams, bausmės vykdymą atidedant 1,5 metų laikotarpiui. Nuteistajam taip pat uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau tik vienerius metus.
Konstatuota, kad vairuodamas J.Valašinas lenkė koloną nesaugiai, neįvertino eismo intensyvumo, nesilaikė kitų saugaus eismo reikalavimų – pažeidimas sukėlė avariją ir rimtas įvykio pasekmes, tai yra, susidūrimo metu žuvo 10-metė mergaitė.
Nukentėjusiųjų – žuvusios tėvų, ieškiniai priteisti iš dalies.
Apskundė abi pusės
Vis dėlto, kaip ir reikėjo tikėtis, su tokiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistasis nesusitaikė ir pateikė apeliacinį skundą.
Apkaltinamąjį verdiktą J.Valašinui apskundė ir dukros netekusi motina J.Jankauskienė bei tėvas Vaidas Jankauskas. Jie šioje byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais.
Nuteistojo gynėjas prašė Kauno apygardos teismo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Prašyta atlikti ir eksperimentą.
Nukentėjusieji – paskirti 5-erių metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 3-iems metams, taip pat atimti J.Valašinui teisę vairuoti trejiems metams (prašė pailginti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu numatytus terminus).
Nukentėjusiųjų motyvai suprantami: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis griežčiau prižiūrimas, turi daugiau pareigų, labiau rizikuoja sulaukti griežtų sankcijų, jei nesilaikytų nustatytos tvarkos ar net padarytų naujų teisės pažeidimų.
Apeliaciniu skundu Jankauskai manė, kad J.Valašinui skirtos bausmės vykdymą atidėjus vos 1,5 metų, kaip numatė pirmosios instancijos teismas, buvo pažeisti ir teisingumo principai, ir jų interesai.
Tėvų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti iš viso buvo priteista per 60 tūkst. eurų, tačiau apeliaciniu skundu iš J.Valašino pora reikalavo priteisti 72 750 eurų vien neturtinei žalai atlyginti.
Prailgino teisės vairuoti atėmimo terminą
Kauno apygardos teismo sprendimo paskelbime ketvirtadienį pasirodė žuvusios mergaitės tėvai ir tėvo advokatas Stasys Survila. Taip pat į paskelbimą atvyko ir bylos prokuroras.
Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, vasario 23 dieną paskelbtoje nutartyje dar kartą konstatavo, kad avarijoje kaltas J.Valašinas. Tad jo gynėjo pateiktas apeliacinis skundas atmestas, apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, J.Valašinas, lenkdamas automobilių koloną, turėjo matyti, kad mašinos atlieka stabdymo veiksmus, kad įjungtas kairiojo posūkio signalas.
Teismo sprendimu, mažametė mergaitė avarijoje žuvo dėl to, kad J.Valašinas nevykdė daug Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų. Tai pagrindinė avarijos priežastis.
Teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad J.Valašinas, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, turėjo ir galėjo matyti, kad kolonoje važiuojantys automobiliai stabdo, o kolonos priekyje važiuojantis automobilis yra įjungęs kairiojo posūkio signalą.
Nuteistajam aiškinant, kad jis tokių dalykų nematė, susidaro įspūdis, kad jis lenkimo metu savo dėmesį buvo nukreipęs nuo kelio, todėl ir nematė visiems kitiems tuo metu nurodytoje vietoje važiavusiems automobilių vairuotojams akivaizdžių dalykų – kad priekyje yra kliūtis ar kitoks pavojus, arba kad jo aiškinimas yra nenuoširdus, ir kad jis, matydamas lėtėjančius, stabdančius automobilius, priekyje važiuojančio automobilio rodomą kairiojo posūkio signalą, lengvabūdiškai tikėjosi, kad kairiojo posūkio signalą rodančio automobilio vairuotojas neatliks išvažiavimo iš kelio sukant į kairę manevro.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji J.Jankauskienė iš anksto rodė kairiojo posūkio signalą, iš lėto stabdė automobilį, rikiavosi prie ašinės punktyrinės priešingų krypčių eismo juostas skiriančios juostos ir lėtai atliko posūkio į kairėje kelio pusėje esančią aikštelę manevrą, taigi šis jos manevras nebuvo atliktas staiga, netikėtai ir turėjo būti matomas J.Valašinui.
Teisėjų kolegija netenkino nuteistojo prašymo atlikti eksperimentą, nes atlikto procesinio veiksmo metu užfiksuoti duomenys neatitiktų realios eismo įvykio situacijos (nuo įvykio praėjo daugiau nei 8-eri metai).
Nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.
Apeliantų prašymus griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę teisėjų kolegija atmetė, nes nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Taip pat teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra pagrindo ilginti pirmosios instancijos teismo nustatyto bausmės vykdymo atidėjimo termino, nes jis yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos mastui, padarytos žalos dydžiui ir J.Valašino asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms.
Tiesa, nuosprendį nuspręsta kiek pakeisti. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija prailgo teisės vairuoti atėmimo terminą iki dvejų metų.
Nustatyta, kad po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo jis administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą, kas taip pat buvo viena iš aptariamo eismo įvykio priežasčių, baustas 5 kartus, tad nuteistajam būdingas nepakankamai atsakingas požiūris į KET, jis linkęs jas pažeisti. Todėl apeliacinės instancijos teismas ir tenkino nukentėjusiosios atstovo ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų dalį dėl specialiosios teisės atėmimo termino ilginimo.
Kauno apygardos teismas nusprendė netenkinti nukentėjusiųjų apeliacinių skundų dalies dėl didesnės neturtinės žalos sumos priteisimo. Žuvusiosios tėvams nuteistasis turės išmokėti 51 500 eurų, neskaitant 5000 eurų iš draudimo bendrovės gauto neturtinės žalos atlyginimo.
Ši suma, teismo verdiktu, yra teisinga, nes konstatuota, kad pati nukentėjusioji įvykio metu kelyje galėjusi būti dar apdairesnė. Jai, teisėjų kolegijos sprendimu, pritrūko dėmesingumo, kai atlikdama išvažiavimo iš kelio sukant į kairę manevrą, jau pasisukusi posūkio manevrui, ji pasikliovė per galinio vaizdo veidrodėlius matytu vaizdu (nėra lenkiančių automobilių, visi paskui važiuojantys automobiliai stabdo, reaguodami į jos iš anksto rodomą kairiojo posūkio signalą, automobilio stabdymą) ir nepažiūrėjo bei neįsitikino dar kartą, ar tikrai nepasikeitė situacija kelyje už jos automobilio.
Nors šis jos veiksmas nepripažintas būtinąja eismo įvykio padarinių sąlyga, tačiau sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, į šią aplinkybę, teisėjų kolegijos įsitikinimu, privalu atsižvelgti.
Nepalengvėjo
Po sprendimo paskelbimo žurnalistų kalbinama nukentėjusioji graudinosi bei tikino, kad nors ir galutinai įrodyta, kad dėl dukters žūties kaltas J.Valašinas, nepalengvėjo.
„Pavargome jau nuo šito teismo. Nepalengvėjo, nėra ko palengvėti. Gerai, kad pasibaigė. Teismas taip nusprendė, nebesiginčysi. Nežinau, ar reikia dar dėl ko nors skųstis“, – kalbėjo J.Jankauskienė.
Ji vylėsi, kad nuteistasis nebeskųs šio sprendimo.
Paklausta, ar per tuos 8,5 metų J.Valašinas jos kaip nors atsiprašė, išreiškė užuojautą, moteris patikino, kad su tuo vyru nebendrauja ir tikisi, kad nebendraus.
„Tikriausiai tokia yra teismų praktika“, – paklausta, kaip vertina tai, kad teismas nepriteisė didesnio neturtinės žalos atlyginimo, atsakė moteris.
Žuvusiosios tėvas: „Dukra turėtų džiaugtis“
Žuvusios tėtis V.Jankauskas pripažino, kad tikėjosi, jog viskas taip ir užsibaigs. Tiesa, važiuojant į Kauno apygardos teismą kankino nerimas – o gal nuteistąjį išteisins ir viskas vėl pasisuks kita linkme.
„Per tuos 8-erius metus visko yra buvę. Pasimokę ne kartą, kad viskas gali aukštyn kojomis verstis“, – žurnalistams teigė nukentėjusysis.
Paklaustas, kaip vertina apeliacinės instancijos teismo sprendimą, džiaugsmu jis to negalėjo pavadinti, juk dukros niekas nesugrąžins.
„Manau, ten, viršuje, ji turėtų dabar labai už mus džiaugtis, kad kovojome, kad 10 jos metų nenuėjo veltui“, – kalbėdamas apie žuvusią dukrą graudinosi vyras.
Jis nenustebtų, jei J.Valašinas skųstų ir šį nuosprendį. Vis dėlto, V.Jankauskas tikisi, kad tai – galas kelio, taškas padėtas.
Dėl to, kad vairuodama automobilį žmona atliko viską, ką galėjo, buvo pakankamai apdairi, abejonė jam per 8,5 metų niekad nekilusi.
„Nė karto. Jei aš būčiau nevažiavęs kartu pats, nematęs, gal ir būčiau pagalvojęs. Ji puiki vairuotoja. Sėdėjau mašinoje, viską mačiau“, – patikino V.Jankauskas.
Grėsė iki 8-erių metų nelaisvės
15min primena, kad kaltinimai J.Valašinui pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį. Šis straipsnis numato, kad tas, kuris vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis J.Valašinas tikino nepadaręs nusikaltimo – „Audi“ vairuotojas laikėsi pozicijos, kad užmiesčio kelyje lenkti koloną galėjo, tai darė leistinoje vietoje ir neviršydamas greičio, o dėl tragiško susidūrimo esą atsakinga „Toyota Avensis“ vairuotoja J.Jankauskienė, nepraleidusi jo visureigio, kai neapdairiai suko kairėn į poilsio aikštelę pamiškėje.
Policija suvestinėje įvykį fiksavo taip: lapkričio 1 d., apie 12.40 val., Varėnos r., Valkininkų sen., kelio Naujieji Valkininkai–Daugai–Alytus 1-ame kilometre, J.Valašinas, gimęs 1980 m., gyvenantis Vilniaus rajone, vairuodamas automobilį „Audi Q7“, nepraleido ta pačia kryptimi važiavusio ir sukusio į kairę automobilio „Toyota Avensis“, kurį vairavo vilnietė J.Jankauskienė, gim. 1977 m. Dešimtmetė „Toyota“ keleivė per avariją žuvo.
Galingą (155 kW) ir prabangų „Audi“ automobilį vairavęs J.Valašinas – pasiturintis sostinės apskrities verslininkas, kurio tėvas vadinamas įtakingu, svarbių ryšių Alytuje turinčiu asmeniu.
Juodojo visureigio vairuotojas ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams parodymų nedavė (turi tokią teisę), o pirmosios instancijos teisme pareiškė, kad kalbės nebent po visų liudytojų apklausų, interviu žiniasklaidai taip pat nedalijo.
Vis dėlto pirmosios instancijos teismo pabaigoje J.Valašinas nedviprasmiškai išsakė savąją poziciją: kad kaltinimo nepripažįsta, nes jautėsi vairavęs saugiai, o avarija kilo, „Toyotos“ vairuotojai esą neapdairiai užkirtus jo „Audi“ visureigiui kelią.
