100 milijonų JAV dolerių, arba maždaug 93 milijonai eurų. Tokia suma įvardijama kaip meistriškai atliktos tarptautinės aferos grobis.
„Tokio kaltinimo nesu matęs gyvenime“
Teisinių rūpesčių prislėgtą E.Rimašauską ėmėsi ginti advokatas Linas Kuprusevičius, vienu metu ėjęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas, o prokuratūros sistemoje iš viso turintis 16 metų stažą.
„Lietuvos pusei JAV atstovai dar nieko nėra pateikę. Šiandien buvom prokuratūroje – kol kas jokios medžiagos prokuratūra neturi, laukia. Aš tokio kaltinimo, kur nėra parašyta išvis jokių duomenų, nesu matęs gyvenime,“ – penktadienį 15min sakė L.Kuprusevičius.
Latvijoje įkurta firma – garsios kompanijos „klonas“
Iki tol apie E.Rimašauską buvo žinoma tik tiek, kad Vilniaus Gedimino technikos universitete vyras yra baigęs statybų inžinerijos studijas ir įkūręs du darbuotojus turinčią galimai realios veiklos nevykdančią statybos įmonę.
Taip pat E.Rimašauskas valdė įmonę Latvijoje, kurios pavadinimas buvo analogiškas Azijoje veikiančiai kompiuterinės įrangos gamintojai.
Tikroji „Quanta Computer Inc“ yra elektroninės įrangos gamintoja milžinė, įkurta Taivanyje 1988 metais.
Tuo metu tikroji „Quanta Computer Inc“ yra elektroninės įrangos gamintoja milžinė, įkurta Taivanyje 1988 metais ir šiuo metu visame pasaulyje turinti apie 70 000 darbuotojų. Taivaniečiai prisistato kaip stambiausi pasaulyje nešiojamųjų kompiuterių komponentų gamintojai, tarp kurių klientų yra visame pasaulyje garsios firmos.
Remiantis JAV Teisingumo departamento paviešintu pranešimu, E.Rimašauskas sukčiavimo schemą organizavo nuo 2013 iki 2015 metų.
Būtent 2013 m. rugpjūčio 5 d. Latvijos Daugpilio mieste kažkokio vietos gyventojo Vladimiro A. vardu buvo įkurta uždaroji akcinė bendrovė „Quanta Computer Inc“, registruota viename Saulės gatvėje esančiame biure.
Nurodoma, kad įmonėje dirba vos vienas darbuotojas, o įstatinis kapitalas – tik 1 euras.
Jau po dešimties dienų, rugpjūčio 15 d., latvis Vladimiras pardavė šią firmą lietuviui.
Ribotos atsakomybės ir mažo kapitalo bendrovės „Quanta Computer Inc“ savininku lietuvis buvo iki pat 2016-ųjų sausio, kuomet pardavė šią firmą kitam latviui.
Įsibrovė į senų partnerių reikalus
„Quanta Computer Inc“ bendrovės Latvijoje vardu E.Rimašauskas valdė kelias banko sąskaitas.
Lietuvis įtariamas siuntinėjęs elektroninius laiškus į dvi JAV kompanijas, kurios reguliariai pervesdavo daugiamilijonines sumas Azijoje registruotai kompanijai.
Prisidengdamas suklastotais laiškais, sudariusiais įspūdį, kad jie yra siunčiami Azijos bendrovės darbuotojų, taip E.Rimašauskas galimai nukreipė pinigų srautus į savo valdomas banko sąskaitas.
Apgavo „Apple“ ir „Facebook“?
JAV tyrėjų duomenimis, kai lietuvis ėmėsi vadinamojo fišingo, jo taikiklyje atsidūrė trys kompanijos. Tai Taivanyje veikianti „Micro-Star International“ ir Jungtinėse valstijose įsikūrę gigantai. Amerikiečiai vieną jų aptakiai įvardijo tarptautine technologijų kompanija, kita pavadinta „socialinio tinklo kompanija“. Neoficialūs žiniasklaidos šaltiniai teigia, kad tai „Apple“ ir „Facebook“.
Lietuvio galimai naudota schema yra vienas pastaruoju metu populiarėjančių nusikaltimų pavyzdžių, tai vadinama „verslo elektroninio pašto fišingu.“ Tokių nusikaltimų metu sukčiai išvilioja pinigus iš kompanijų, dirbančių su užsienio šalių tiekėjais ir reguliariai vykdančių pinigų pervedimus. Siųsdami elektroninius laiškus nusikaltėliai apsimeta tų užsienio šalių įmonių darbuotojais.
Lietuvis įtariamas prisistatinėjęs „Quanta Computer“ agentu arba darbuotoju ir tokiu vardu siuntinėjęs elektroninius laiškus į minėtas dvi JAV kompanijas, kurios, kaip klientės, reguliariai pervesdavo daugiamilijonines sumas Azijoje registruotai „Quanta Computer“ kompanijai.
Teigiama, kad lietuvis siuntė įmonėms netikras sutartis ir suklastotas sąskaitas-faktūras už neva parduotas prekes. Kai produkcija būdavo apmokama pavedimais į Latvijos arba Kipro banką, pinigai iš sąskaitų netrukus būdavo pervedami kitur.
Lėšos plaukė ir į Lietuvą, ir į Honkongą
Pareigūnai teigia, kad lietuvis vėliau pervesdavo gautus pinigus į banko sąskaitas Latvijoje, Kipre, Slovakijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Honkonge. Jis taip pat įtariamas naudojęs suklastotus čekius, sutartis ir laiškus, kad suklaidintų bankų darbuotojus ir pagrįstų didžiulius pinigų pervedimus. Aferistas pateikdavo klastotes su JAV kompanijų darbuotojų parašais, kad atrodytų, jog būtent jos atlieka didelių sumų finansines operacijas
.
JAV pareigūnai paprašė tarptautinės teisinės pagalbos iš Lietuvos teisėsaugininkų. Šiuo prašymu remiantis, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pajėgos Vilniuje E.Rimašauską sulaikė. Vilniaus miesto apylinkės teismas leido įtariamąjį visą mėnesį laikyti suimtą.
„Kas artimiausiu metu laukia įtariamojo lietuvio?“, – 15min pasiteiravo E.Rimašauską ginti stojusio advokato L.Kuprusevičiaus.
– Buvo gautas JAV prašymas sulaikyti asmenį dėl ekstradicijos. Jis buvo sulaikytas. Tada buvo kreiptasi į teismą dėl suėmimo. Buvo suimtas. Dabar nuo sulaikymo dienos yra skaičiuojamas maksimalus 60 dienų terminas, per kurį prašančioji valstybė turi pateikti prašymą dėl ekstradicijos ir tą prašymą pagrindžiančius duomenis.
Yra 60 dienų terminas, per kurį prašančioji valstybė turi pateikti prašymą dėl ekstradicijos ir jį pagrindžiančius duomenis.
Generalinė prokuratūra (GP) laukia tų duomenų. Jei amerikiečiai pateiks, prasidės procesas dėl ekstradicijos. Iš pradžių situaciją vertina GP: ar yra sąlygos, numatytos įstatymuose, bendradarbiavimo sutartyse ir visur kitur. Jei prokuratūra įvertina, kad viskas tvarkoje ir nėra jokių priežasčių atsisakyti, tada gali būti kreipiamasi į Vilniaus apygardos teismą.
– Ar ne per anksti viešai išreiškėte susirūpinimą, kad byloje nėra jokių konkrečių duomenų ir nėra aišku, nuo kokių kaltinimų E.Rimašauskui reikia gintis?
– Norėjome išdėstyti poziciją, nes JAV pusė paskubėjo išviešinti savo informaciją, ir ją išplatino visa žiniasklaida. Nenorėjome, kad tai būtų toks vienpusis dalykas. Dabar taip išeina, kad daugelis jau nuteisė žmogų be jokių teismų ir be jokios ekstradicijos netgi. Bent jau mano ginamojo teigimu, nėra taip, kaip ten viskas parašyta. Bet plačiau aš negaliu pakomentuoti, nes to nežinau ir nemačiau. Tas prašymas, kuris yra pateiktas, yra iš viso be jokių duomenų. Tad šią dieną aš galiu vertinti tik tai, ką žinau iš savo kliento. Taip pat girdėjau, kaip abstrakčiai kalbėjo įtariamojo apklausoje Vilniuje dalyvavę FTB agentai: „mes viską žinom, mes viską turim, tu mums pasakyk, kaip buvo...“
Dabar taip išeina, kad daugelis jau nuteisė žmogų be jokių teismų ir be jokios ekstradicijos.
Jokių duomenų, jokių dokumentų nebuvo pateikta. Tai mus iš tikrųjų stebina: jie nepateikė Lietuvai jokių oficialių duomenų, o iš savo valstybės visam pasauliui trimituoja, kas ir kaip buvo.
– Kokią misiją atliko JAV teisėsaugos pareigūnai Vilniuje?
– Prieš skiriant kardomąją priemonę, asmeniui buvo įteiktas įtarimas, buvo apklausa. Šiuos procesinius veiksmus atlikinėjo Lietuvos teisėsauga, o amerikiečiai tiesiog dalyvavo. Lietuvos pareigūnai tokiais atvejais po kitas šalis važinėja tik išskirtiniais atvejais. JAV atstovai gal turtingesni, gali sau leisti dažniau skraidyti ir dalyvauti tokiuose procesuose tiesiogiai. Bet tai nėra būtina.
– Tikriausiai reikia pasakyti, kad įtariamojo kaltės klausimas kol kas apskritai nėra sprendžiamas.
– Taip, ekstradicijos procese kaltės klausimas iš viso nėra sprendžiamas. O į sprendimą dėl ekstradicijos prokuratūroje, kiek man žinoma, pakankamai formaliai žiūrima. Atsakoma į klausimus, ar toje šalyje už tuos nusikaltimus nėra mirties bausmės, ar asmuo už tai, kuo kaltinamas, dar nėra nuteistas ir ar yra kiti formalūs pagrindai.
– Teigiate, kad šiuos įspūdingai skambančius kaltinimus lietuvis atmeta kaip visiškai nepagrįstus?
– Kaltinimai iš tiesų skamba įspūdingai. Bet kiek dabar turiu informacijos – jis sakė, kad tai tiktai yra netiesa ir nebuvo taip.
Kaip minėjau, šiai dienai lietuviai neturi nieko. Turi teisinį pagalbos prašymą, prie kurio nėra pridėta jokių dokumentų.
