Šiaulių apygardos teismas iš esmės pradėjo nagrinėti 98 tomų baudžiamąją bylą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, dokumento suklastojimo, jo panaudojimo arba realizavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, įmonės neteisėtos veiklos. Tai viena didžiausių PVM grobstymo ir pinigų plovimo bylų – valstybei padaryta žala siekia apie 12 mln. eurų, iš kurių daugiau kaip 8 mln. eurų galbūt buvo įgyti nusikalstamu būdu ir legalizuoti juos išgryninant. Kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 400 lapų.
Byla nagrinėjama mišriu būdu naudojant ZOOM vaizdo konferencijų ir pokalbių programą. Pradėtas skaityti kaltinamasis aktas. Byloje paskelbta pertrauka.
Teisiamajame posėdyje teismas išsprendė proceso dalyvių prašymus, valstybinis kaltintojas pradėjo skaityti kaltinamąjį aktą. Artimiausiame teisiamajame posėdyje prokuroras tęs kaltinamojo akto skaitymą. Byloje paskelbta pertrauka.
Suprasti akimirksniu
- 15min primena, kad 2021 m. kovo 2 dieną pranešta, kad dideliame FNTT tyrime dėl dėl stambaus masto PVM sukčiavimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo buvo sulaikytas ir energetikos srityje veikiantis verslininkas Rimandas Stonys. BNS turėtomis žiniomis, jis tyrime buvo įtariamasis.
- R.Stonys tuo metu buvo Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) savininkas, anksčiau jis kontroliavo bendrovę „Dujotekana“, kuri buvo viena didžiausių Rusijos koncerno „Gazprom“ dujų importuotojų Lietuvoje.
- Energetikos srityje veikiantis verslininkas iškart sakė sulaikytas „visiškai be reikalo“.
- Nusikalstamos schemos organizatoriumi, dėl panašių finansinių nusikaltimų teisėsaugai žinomas jau nuo 1994 metų, tuomet buvo įvardintas Mindaugas Žalimas. Pastarojo pavardė figūruoja ir Šiauliuose atverstoje byloje. Tuo metu R.Stonio kaltinamųjų sąraše nėra.
Kaltinamųjų suole penki fiziniai asmenys: keturi Lietuvos piliečiai – Mindaugas Žalimas, Martynas Žalimas, Žygimantas Kubilius, Audrius Lokcikas, Latvijos pilietis Agnis Andersonas ir šeštasis – juridinis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Minsandra“, kurios naudai ir galėjo būti daromos nusikalstamos veikos. Kaltinamųjų amžius nuo 28 iki 55 metų.
Kaip nurodoma byloje, vienas iš pagrindinių nusikalstamų schemų organizatorius, Mažeikių gyventojas, anksčiau teistas 13 kartų, tarp jų ir už finansinius nusikaltimus. Teisėsaugai šis asmuo žinomas nuo 1994 metų. Nusikalstamos veikos šioje byloje galėjo būti daromos 2014–2016 metais. Siekiant legalizuoti nusikalstamai gautus pinigus, buvo panaudota ne viena netikrų sandorių grandinė.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad didmenine naftos produktų prekyba užsiimančios bendrovės nesąžiningai konkuruoja, siekdamos sumažinti degalinių tinklams parduodamų naftos produktų kainas, į verslo schemas įtraukia fiktyvius prekių pirkimo–pardavimo sandorius, taip apgaule sumažindamos mokėtinų valstybei mokesčių sumą, kad galėtų sumažinti didmeninę parduodamų naftos produktų kainą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad naftos produktais prekiauja ir nusikalstamas PVM vengimo ir pinigų legalizavimo schemas galbūt vykdo organizuota grupė, kurioje veikė tuo metu dar kalėjime sėdėjęs pagrindinis organizatorius, jo sūnus, kiti asmenys.
Nusikalstamas PVM vengimo ir pinigų legalizavimo schemas, bylos duomenimis, vykdė organizuota grupė, kurioje veikė tuo metu dar kalėjime sėdėjęs pagrindinis organizatorius M.Žalimas ir kiti asmenys.
Organizuota grupė, kaip įtariama, siekdama išvengti PVM mokėjimo Lietuvos valstybės biudžetui, kūrė fiktyvių sandorių grandines tarp savo faktiškai valdomos ir įsigytų veiklos nevykdančių įmonių, kurių direktoriais už 50–100 eurų būdavo paskirti asocialūs asmenys.
Atėjus laikui mokėti mokesčius valstybei, veiklos nevykdančiomis bendrovėmis buvo atsikratoma taip ir nesumokėjus PVM ir pelno mokesčių. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad kaltinamasis su bendrininkais veikė klastodami savo faktiškai valdomų ir įsigytų fiktyvių bendrovių dokumentus – į apskaitą įtraukiant neįvykusius tarpusavio sandorius, apgaulingai tvarkant juridinių asmenų apskaitas.
Pagrindinis organizatorius, kaip įtariama, naudojosi savo valdomomis fiktyviomis įmonėmis – neva pirko didelius kiekius elektronikos prekių, brangiojo metalo, kavos, kt. iš savo bendrininko – Latvijos piliečio – valdomų fiktyvių 27 lietuviškų, latviškų, lenkiškų įmonių, vienos čekiškos, ir vienos Panamoje registruotos finansų įstaigos. Bylos duomenimis, latvis, naudodamas veiklos nevykdančių savo bendrovių rekvizitus, išrašydavo sąskaitas ir gaudavo užmokestį už tariamai parduotas prekes, po to šiuos pinigus išgrynindavo ir, pasilikęs savo dalį, grąžindavo pagrindiniam kaltinamajam.
Bylos duomenimis, 2014–2016 metais tokių pavedimų suma siekė daugiau kaip 8 mln. eurų, iš kurių didžiąją dalį savo reikmėms galėjo užvaldyti pagrindinis kaltinamasis. Kaip nurodoma byloje, bendrininkų grupė veikė organizuotai, kurios nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis – pagrindinio schemų sumanytojo nurodymai buvo duodami tik per tarpininkus. Organizuotos grupės nariai keitė telefonus, naudojosi užsienyje registruotomis SIM kortelėmis, keitėsi informacija per telefonų programėles.
