Kybartų pataisos namuose kalinčių Jevgenijaus Vorobjovo ir Vaido Vitkaus nusikaltimų sąrašas – itin ilgas, o pobūdis – itin platus.
Štai 32 teistumus turintis V.Vitkus pagarsėjęs kaip vagis ir sukčius. Jis teistas už sukčiavimus, vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą, valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimą, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros tokios priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone, neteisėtą prisijungimą prie informacinių sistemų, turto prievartavimą, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobią ar pagrobto panaudojimą bei kt.
J.Vorobjovas teistas 13 kartų. Anksčiau jis kliuvo dėl viešosios tvarkos pažeidimo, sukčiavimo, narkotikų, turto sunaikinimo ir sugadinimo, plėšimo, vagystės, ginklų, nesunkaus sveikatos sutrikdymo, melagingo pranešimą apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę bei kt.
Netgi belangė nesugebėjo užkardyti nusikaltimų darymo. Tiesa, šįkart imtąsi pavojingesnių veiksmų – užpultas kitas nuteistasis. Po smurto protrūkio užpultasis neišgyveno.
Mušė abu ar vienas?
Bylos duomenimis, abu kaltinamieji šioje byloje buvo kaltinami tuo, kad 2018 metų rugsėjo mėnesį Kybartų pataisos namuose, veikdami bendrininkų grupėje, kilus su už grotų kartu taip pat sėdinčiu nukentėjusiuoju D.P. konfliktui, kartu tyčia rankomis ir kojomis sudavė kiekvienas ne mažiau vieną, viso bendrai – ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir įvairias kūno vietas. D.P. patyrė daugybinius kaulų lūžius ir sunkią galvos traumą. Atsidūręs medicininės slaugos ligoninėje, nukentėjusysis išgyveno pusmetį – 2019 metų kovo 25 dieną jo gyvybė užgeso. Tad abiem užpuolikams inkriminuotas nužudymas.
Duodamas teisme parodymus, J.Vorobjovas kaltu dėl žmogžudystės prisipažino visiškai, tiesa, neigė aplinkybę, kad žudė bendrininkaudamas su V.Vitkumi, tikino, kad kur kas nusikaltimų pasaulyje labiau patyręs bendras dalyvavo tik pokalbyje su nukentėjusiuoju, jo tikrai nemušė.
Konfliktas tarp kalinių įsižiebė po to, kai kaltinamųjų ir kitų nuteistųjų gyvenamajame kambaryje pareigūnai atliko kratą ir rado mobilųjį telefoną. J.Vorobjovas prisipažino iškart pamanęs, kad D.P. juos įdavė pareigūnams. Įtarė būtent nukentėjusįjį, nes šį iškart po kratos išsivedė pareigūnai, o grįžo „skundikas“ neva tai su cigaretėmis, kurių iki tol nesugebėdavo įsigyti.
Kaltinamasis tikino, kad tik grasino D.P. sumušti, žudyti nesiruošė. Ir sumušęs taip stipriai nebūtų, jei šis nebūtų priešinęsis. Po pirmųjų grasinimų nukentėjusysis neva tai pats prisipažino cigarečių gavęs iš pareigūnų.
Teisme J.Vorobjovas prisipažino iki šio įvykio 5 kartus smurtavęs prieš nuteistuosius. Jis gailėjosi dėl žmogžudystės, teisėjams tikino, kad kasdien apie tai, ką padarė, galvojantis. Kaltinamajam apmaudu tik tai, kad į šį įvykį nekaltai įtrauktas jo draugas V.Vitkus.
Sumuštasis net neprisiminė, kad buvo pataisos namuose
V.Vitkus kaltu teisme neprisipažino. Pasakodamas įvykio aplinkybes, jis įvardijo, kad toks telefonas, kurį jų kambaryje rado pareigūnai, pataisos namuose vertas 500 eurų. V.Vitkus tikino nedalyvavęs smurto akte ir nieko nežudęs, net nematęs, kaip tai darė J.Vorobjovas, kitaip būtų sustabdęs draugą laiku. Neva tai visa ši byla prieš jį yra sukurta administracijos ir žvalgybos, nes jis kelia daug rūpesčių pataisos namuose. Nors yra liudytojų, kurie sako, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau jie visi, pasak kaltinamojo, meluoja. Jis tų smūgių nesudavė, tai užfiksuota filmuotoje medžiagoje.
Pats D.P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 metų vasario 21 dieną, parodė, kad nepamena, jog buvo pataisos namuose. Kas jam padarė galvos traumą, nežino.
Vienas iš pataisos namų pareigūnų teisme liudijo, iš kitų nuteistųjų girdėjęs, kad iš pradžių nukentėjusįjį mušė V.Vitkus, o J.Vorobjovas pabaigė veiksmą. Dauguma liudytojų šioje byloje – kaliniai, kai kurių jų parodymai – nenuoseklūs.
Išklausęs liudytojų parodymų bei peržiūrėjęs pataisos namų kameromis užfiksuotą vaizdo medžiagą, Kauno apygardos teismas birželio 8 dieną nusprendė V.Vitkų išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Pasak teisėjų kolegijos, jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad V.Vitkus, veikdamas bendrininkų grupėje su J.Vorobjovu, tuo pat metu mušė D.P. ir padarė specialisto išvadose nurodytus sužalojimus, lėmusius nukentėjusiojo mirtį, byloje nėra.
O štai J.Vorobjovas pripažintas kaltu nužudęs D.P. Jam paskirta 13-ikos metų laisvės atėmimo bausmė, pirmuosius 5-erius metus bausmę paskiriant atlikti kalėjime, o kitą bausmės dalį – pataisos namuose.
J.Vorobjovas taip pat pripažintas pavojingu recidyvistu. Kaip matyti iš teistumų istorijos, jis anksčiau yra teistas ir dėl nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis, už nusikalstamas veikas, kurias įvykdė dar būdamas nepilnametis.
Atliekant bausmę, J.Vorobjovas daug kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, taip pat ir už smurto vartojimą prieš kitus nuteistuosius. Charakterizuojamas jis neigiamai. Nuteistajam yra likę atlikti daugiau nei 10 metų laisvės atėmimo bausmės.
Nužudytojo sesei – 3 tūkst. eurų
Byloje pateiktas nužudytojo D.P. sesers civilinis ieškinys, – juo buvo prašoma priteisti 100 tūkst. eurų žalos atlyginimą. Civilinis ieškinys pareikštas D.P. dar esant gyvam.
Žalą nukentėjusiojo seseriai, pasak J.Vorobjovo, turėtų atlyginti pataisos namai, nes jie turėjo užtikrinti, kad tai neįvyktų. D.P., kaltinamojo teigimu, sėdėjo nelaisvėje už motinos nužudymą, tad sesuo, net esant broliui komoje, nenorėjo jo pasiimti, pyko už žmogžudystę. Žalos atlyginimo prašymas, J.Vorobjovo nuomone, – tik jos noras pasipelnyti.
Iš duomenų apie nuteistojo D.P. pasimatymus, gautas pašto siuntas ir kita matyti, kad informacijos apie tai, jog nužudytojo sesuo būtų lankiusi ar bendravusi jį pataisos namuose – nėra. Tad įvertinus tai, kad duomenų apie jos ir nužudytojo artimą ir nuolatinį ryšį byloje nėra, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala įvertinta 3 tūkst. eurų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos), gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.
