Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 m., gavus duomenų apie vienoje iš Vilniuje veikusių kredito unijų atliekamas įtartinas pinigų pervedimo operacijas, kurių sumos svyravo nuo 20 tūkst. iki 100 tūkst. eurų, praneša FNTT.
Tuomet vykdytos operacijos metu FNTT pareigūnai sulaikė „Baltijos“ valdybos pirmininką, dokumentus nuo pareigūnų slėpti bandžiusią kasininkę ir dar du darbuotojus.
Netikėtą kredito unijos patikrinimą 2017-ųjų vasarą atliko ir Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, kuri nusprendė stabdyti unijos veiklą ir paskirti jai laikinąjį administratorių. Po poros mėnesių „Baltija“ pripažinta nemokia.
Įtariama, kad laikinai pareigas ėjęs įstaigos administracijos direktorius su sau pavaldžiu asmeniu vykdė didelio masto klientų pinigų pasisavinimą. Į nusikalstamas schemas buvo įtraukta iš viso kelios dešimtys socialiai pažeidžiamų asmenų.
FNTT pareigūnų surinkti duomenys atskleidžia, kad klientams nežinant, jų sąskaitose esantys pinigai didelėmis sumomis buvo pervedami į įtartinų asmenų sąskaitas.
Kaltinamieji, pervesdavę lėšas, nurodydavo, kad pinigai neva pervedami klientui nutraukus indėlio sutartį ar dėl kitų priežasčių. Siekdami pagrįsti pavedimų teisėtumą, nusikalstamų veikų organizatoriai klastojo ne tik klientų prašymus nutraukti indėlių sutartis, bet ir kasos išlaidų orderius bei kitokius dokumentus.
Pavedimus į savo sąskaitas gaudavę teisėsaugos akiratyje buvę asmenys juos nedelsiant išgrynindavo ir perduodavo tarpininkams.
Bankų darbuotojams susidomėjus lėšų kilme, minėti asmenys nesugebėjo pagrįsti, iš kur gavo tiek pinigų. Kita dalis klientų lėšų buvo pervedamos į Azijoje esančias sąskaitas.
Skaičiuojama, kad per kiek daugiau nei mėnesį aferų organizatoriai galimai iššvaistė per 2,55 mln. eurų, beveik 800 tūkst. eurų kaltinamieji įtariami pasisavinę, dar per 428 tūkst. eurų buvo kėsinamasi iššvaistyti.
Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras. Jam surašius kaltinamąjį aktą, byla bus perduota teismui. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos nuosavybės teisės turtui, kurio vertė siekia per 81 tūkst. eurų. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu, prokuratūrai operatyviai apribojus nuosavybės teises į pagrobtas lėšas, kredito unijai buvo grąžinta beveik 500 tūkst. eurų.
Griežčiausia bausmė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų. Iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė gali būti skirta už dokumentų klastojimą, o apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės ar turtinės naudos, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų. Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimas, laikymas, perdavimas ir realizavimas, neteisėtas finansinių operacijų inicijavimas ir atlikimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.
