2 mln. litų iššvaistymu įtariamas Kauno verslininkas Robertas Reklaitis Ūkio banke šeimininkavo kaip savo kišenėje

Lietuvos petankės federacijos lėšų iššvaistymo byloje šio žaidimo entuziastai ir buvę teisiamo Roberto Reklaičio bendražygiai prabilo ne tik apie didžiulius piniginius prizus, kurių jie nematė, bet ir apie šio verslininko ryšius su bankininkais, kurie leido laisvai šeimininkauti tiek federacijos, tiek svetimoje asmeninėje vieno darbuotojo sąskaitoje.
Robertas Reklaitis
Robertas Reklaitis

Bylos liudytojas, buvęs įmonės „Rodiklis“ darbuotojas Linas Budrikas pasakojo, kad verslininkas R.Reklaitis jam dažnai skirdavo piniginius prizus už pasirodymus petankės turnyruose. „Bet aš jų negaudavau – viską turėdavau grąžinti atgal Reklaičiui“, – teigė jis.

Banke turėjo gerų ryšių

Kartais pinigus grynaisiais pasiimdavo ir perduodavo verslininkui pats L.Budrikas, bet dažniausiai nuvykęs į Ūkio banką tai darydavo pats R.Reklaitis.

Jis turėjo gerus ryšius su tuometiniais Ūkio banko vadovais, jie žinojo, kad dirbu su R.Reklaičiu ir leido jam nusiiminėti pinigus nuo mano sąskaitos.

Teisėja paprašė patikslinti, kaip verslininkui pavykdavo imti pinigus iš svetimos asmeninės sąskaitos.

„Jis turėjo gerų ryšių su tuomečiais Ūkio banko vadovais, jie žinojo, kad dirbu su R.Reklaičiu ir leido jam nusiiminėti pinigus nuo mano sąskaitos. R.Reklaitis man tik pasakydavo, kad pervedė man pinigus ir pats važiuoja jų pasiimti“, – aiškino L.Budrikas.

Jis teigė, sutikęs imti fiktyvius piniginius prizus, nes bijojo prarasti darbo vietą – gamybos vadovo pareigas įmonėje „Rodiklis“, kurios savininkas buvo R.Reklaitis.

Bylos duomenimis, per L.Budriko sąskaitą R.Reklaitis galėjęs paimti 1,327 mln. litų.

Skolino ir savo lėšas

L.Budrikas sakė neimdavęs jokių kvitų, atspindinčių perduotus R.Reklaičiui pinigus. Taip pat jis be jokių dokumentų yra ir pats paskolinęs verslininkui pinigų.

„Užstačiau butą ir paėmiau paskolą – 145 tūkst. litų. Skolinau ir paėmęs pinigus iš kreditinių banko kortelių – 42 tūkst. litų. Reklaitis sakė, kad jų reikia apyvartinėms įmonės lėšoms. Naiviai pasitikėjau juo, sakiau, kad nereikia jokių popierių“, – prisimena L.Budrikas.

Dalį skolos jis sakė atgavęs, bet patyrė ir nuostolių.

Petankės federacijos prezidentas nieko nesprendė

Petankės federacijos prezidentu, direktoriumi ir kasininku 2006-2008 metais dirbęs, buvęs UEFA futbolo teisėjas, gydytojas Aleksandras Gorinas pasakojo, kad su R.Reklaičiu susipažino viename pokylyje: „Jis man pasirodė rimtas, protingas jaunas žmogus. Pasiūlė populiarinti petankės žaidimą ir tapti kuriamos federacijos prezidentu.“

A.Gorinas tvirtino, kad realiai nevaldė federacijos kasos, nepriiminėjo jokių sprendimų. „Viską tvarkė Reklaitis. Jis paskambindavo, pasakydavo, kad reikia atvykti pas notarą pasirašyti įmonių paramos federacijai sutartis, kartais pasveikindavau turnyrų žaidėjus. Negaudavau jokios algos, net į užsienio turnyrus Reklaitis nenusiveždavo, sakydavo, kad visi vyksta už savo lėšas“, – teigė A.Gorinas.

Liudytojas minėjo, kad R.Reklaitis naudojosi Ūkio banke esančios Petankės federacijos sąskaitos kortele, nors formaliai joje dirbo tik konsultantu.

Jis sakė, kad nuolat matydamas įtartinai dideles sumas žaidėjų prizams po kelerių metų su kitais federacijos steigėjais nusprendė neberizikuoti ir pasitraukė iš federacijos veiklos.

Liudytojas minėjo, kad R.Reklaitis naudojosi Ūkio banke esančios Petankės federacijos sąskaitos kortele, nors formaliai joje dirbo tik konsultantu. Tai tvirtino ir buvusi „Rodiklio“ federacijos buhalterė.

150 tūkst. litų už prastą žaidimą

Liudytojas Audrius Markevičius prisiminė, kad su R.Reklaičiu susipažino kaip futbolininkas, kai žaidė „Rodiklio“ klube.

„Jis pakvietė žaisti ir petankę. Man tai buvo tik laisvalaikio praleidimas, bet paskui pakvietė pažaisti ir turnyruose. Nuvykome į pasaulio čempionatą Tailande. Kai grįžome, R.Reklaitis paprašė pagalbos. Sakė reikia, kad pasirašyčiau prizo gavimo orderį. Nenorėjau to daryti, bet sutikau ir dabar atsidūriau čia“, – apgailestavo A.Markevičius.

Jis teigė nematęs jokių pinigų sąskaitoje ir neprisimena sumos. Prokuroras priminė, kad jam buvo skirtas 150 tūkst. litų prizas.

Teisėjo paklaustas, ar jautėsi vertas tokio prizo už žaidimą Tailande, A.Markevičius atsakė: „Ne, žaidėme prastai, visiems pralaimėjome, nuo tada to žaidimo nežaidžiu.“

Petankė – būdas plauti pinigus?

R.Reklaitis kaltinamas, jog 2006–2008 metais sukčiaudamas savo ir savo artimųjų naudai įgijo 2 mln. litų, priklausančių Lietuvos petankės federacijai (LPF). Taip pat 2009–2010 metais pasisavino jam patikėtą LPF priklausantį didelės vertės turtą, siekiantį daugiau kaip 160 tūkstančius litų.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos duomenimis, Lietuvos petankės federacija organizuodavo atvirus tarptautinius petankės turnyrus Lietuvoje ir dalyvaudavo renginiuose užsienyje, kuriuose žaisdavo ir garsus Kauno verslininkas Robertas Reklaitis kartu su savo komandos nariais.

Lietuvos petankės federacijos nuotr./Robertas Reklaitis ne tiok populiarino, bet ir pats žaidė petankę
Lietuvos petankės federacijos nuotr./Robertas Reklaitis ne tiok populiarino, bet ir pats žaidė petankę

Sėkmingai pasirodžius turnyruose, R.Reklaičiui bei jo komandos nariams už pasiektus rezultatus, klastojant dokumentus, atgaline data būdavo išrašomi įspūdingi piniginiai prizai.

Tyrimo metu FNTT tyrėjai atskleidė, kad piniginiais prizais paskatinti žaidėjai į asmenines banko sąskaitas pervestus pinigus išgrynindavo ir atiduodavo R.Reklaičiui.

„Prizininkai“, kurių dauguma dirbo R.Reklaičio valdomose bendrovėse, už pasiektus rezultatus varžybose būdavo pamaloninami šimtais tūkstančių litų.

„Prizininkai“, kurių dauguma dirbo R.Reklaičio valdomose bendrovėse, už pasiektus rezultatus varžybose būdavo pamaloninami šimtais tūkstančių litų. Tuo tarpu kiti varžybų nugalėtojai ir prizininkai gaudavo tik diplomus ir simbolinius prizus.

Tyrimo metu FNTT tyrėjai atskleidė, kad piniginiais prizais paskatinti žaidėjai į asmenines banko sąskaitas pervestus pinigus išgrynindavo ir atiduodavo R.Reklaičiui.

R.Reklaitis, valdęs bankrutavusią reklamos agentūrą „Rodiklis“, įtariamas iš Lietuvos petankės sporto federacijos išgrobstęs daugiau nei 2,1 mln. litų.

Už sukčiavimą ir turto pasisavinimą Kauno verslininkas gali būti nuteistas maksimalia laisvės atėmimo iki 10 metų bausme.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų