G.J.Furmanavičius skundė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu ir jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams.
Apygardos teismo sprendimą skundė ir kitas nuteistasis Sigitas Živoltas, kuris nuteistas už dvi prekybos poveikiu nusikalstamas veikas ir kuriam skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams.
G.J.Furmanavičius nuteistas už tai, kad pasinaudodamas savo, kaip Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus patarėjo, įtaka valstybės tarnautojams susitarė priimti 20 000 eurų kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų, o S.Živoltas nuteistas už tai, jog reikalavo kyšio iš įmonės, po to susitarė duoti direktoriaus patarėjui kyšį, kad šis, pasinaudodamas savo įtaka, paveiktų valstybės tarnautojus, kad jie neteisėtai veiktų.
Nuteistieji pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino, o savo apeliaciniuose skunduose prašė juos išteisinti, teigdami, kad nepadarė minėtų nusikalstamų veikų.
Lietuvos apeliacinis teismas nuteistųjų skundus atmetė.
Nuteistieji apeliaciniuose skunduose ginčijo įrodymų, kuriais remiantis priimtas apkaltinamasis nuosprendis, vertinimą. Jie teigė, kad duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, nepagrįstai pripažinti įrodymais, be to, anot apeliantų, įrodymai įvertinti selektyviai, jų kaltė grindžiama tik prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokius apeliantų teiginius atmetė kaip nepagrįstus.
Lietuvos apeliacinis teismas pagal apeliantų argumentus atliko įrodymų tyrimą. Teisėjų kolegija kreipėsi į kriminalinės žvalgybos subjektą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos (duomenų) apie pagrindus taikyti nuteistiesiems kriminalinės žvalgybos veiksmus, o gautus išslaptintus duomenis išnagrinėjo teismo posėdyje. Išnagrinėjusi šiuos ir kitus gynybos prašymu teismo išreikalautus papildomus dokumentus bei kitą bylos medžiagą, teisėjų kolegija nusprendė, kad buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas sankcionuoti ir pratęsti taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus nuteistiesiems.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismo išvados dėl nuteistųjų dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, jų kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo yra teisingos ir pagrįstos išnagrinėtais įrodymais.
Atmesdama nuteistųjų skundus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Bylos duomenimis, pasinaudodamas savo pažintimi su G.J.Furmanavičiumi, S.Živoltas savo ir jo naudai netiesiogiai reikalavo 100 tūkst. eurų pinigų kyšio iš „Start Vilnius“ atstovų. Anot bylos medžiagos, S.Živoltas mainais už kyšį žadėjo paveikti G.J.Furmanavičių, o per jį – ir kitus NŽT tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus ir leistų Vilniuje, Subačiaus gatvėje suformuoti žemės sklypą, valstybės žemę prijungiant prie įmonės sklypo.
Taip pat nurodoma, kad G.J.Furmanavičius tiesiogiai susitarė priimti 20 tūkst. eurų iš S.Živolto, žadėdamas paveikti tarnybos darbuotojus priimant minėtus sprendimus.
2015 metų rudenį G.J.Furmanavičius viename Vilniaus restorane susitiko su S.Živoltu ir susitarė priimti pusę kyšio – 10 tūkst. eurų. Likusi pinigų dalis turėjo būti paimta priėmus sprendimą.
Pats S.Živoltas, teisėsaugos teigimu, iš „Start Vilnius“ siekė gauti 80 tūkst. eurų kyšį.
Teismas, be kita ko, kaip nepagrįstą atmetė G.J.Furmanavičiaus gynybos versiją, jog buvo tariamasi dėl paskolos grąžinimo, pabrėždamas, kad pokalbiuose buvo minima konkreti suma – 20 tūkst. eurų. Teismas atmetė gynybos versiją, kad dalis įrašų buvo padaryti neteisėtai.
