Remiantis kaltinamuoju aktu, 1981 metais gimęs G.Gaulia kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir nuo 2019 metų lapkričio 25 dienos būdamas laikinai perkeltas iš Alytaus pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių, iš chuliganiškų paskatų, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, t. y., kad nebūtų atgal perkeltas atlikti bausmę iš izoliatoriaus į pataisos namus, suplanavo apgaule nužudyti kitą nuteistąjį. 1976 metais gimusį kameros draugą A.K. jis įkalbėjo imituoti pasikorimo veiksmus.
Planas buvo paprastas: A.K. imituos pasikorimą, o G.Gaulia laiku iškvies prižiūrėtojus ir užkirs kelią mirčiai. Viso šio plano tikslas – būti apkaltinam pasikėsinimu nužudyti. Pareiškus naujus kaltinimus, G.Gaulia liktų suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje. Dėl tam tikrų priežasčių jis nenorėjo būti perkeltas atgal į Alytaus pataisos namus, o Kauno tardymo izoliatoriuje atsidūrė dėl kitos jo atžvilgiu tuo metu nagrinėtos bylos.
Praėjusių metų gruodžio 3 dieną planas pradėtas vykdyti kameros tualeto patalpose, tačiau, tyrimo medžiagos duomenimis, G.Gaulia A.K. pagal susitarimą negelbėjo, net laikė už rankų, kad šis pats nebegalėtų išsigelbėti. Kilpai užveržus nukentėjusiojo kaklą, šis mirė. Tokiu būdu iš chuliganiškų paskatų G.Gaulia kaltinamas nužudęs A.K. Prižiūrėtojus jis iškvietė tik po laiko, kuomet kameros draugas jau buvo miręs.
Anksčiau prisipažino, teisme jau neigė kaltę
Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras Andrius Kiuršinas tikino, kad ikiteisminio tyrimo metu G.Gaulia prisipažino apgaule nužudęs kameros draugą. 9 klases baigęs recidyvistas ir anksčiau yra teistas už žmogžudystę – dūriais į širdį nužudė moterį. Pastaruoju metu jam buvo paskirta kalėti 25-erius metus. Tad jei kaltinimai (nužudymas iš chuliganiškų paskatų – kvalifikuotas nužudymas) šioje byloje pasitvirtintų, G.Gauliai grės kalėjimas iki gyvos galvos.
Birželio 17 dieną Kauno apygardos teisme įvyko pirmasis teismo posėdis. Jame kaltinamasis jau pareiškė nepripažįstantis savo kaltės. Parodymus G.Gaulia žadėjo duoti po kitų bylos dalyvių apklausų.
Teismo posėdyje buvo apklaustas nužudytojo A.K. tėvas, pareiškęs byloje civilinį ieškinį: už sūnaus mirtį prašo atlyginti 50 tūkst. eurų neturtinę ir apie 900 eurų turtinę žalą.
„Tegul teisiasi ir dėl milijono“, – šyptelėjęs numojo ranka kaltinamasis.
Nužudytasis kalėjo dėl išžaginimo
Apklausiamas nužudytojo tėvas paaiškino, kad jo sūnus buvo kalinamas Pravieniškėse dėl išžaginimo. Nuteistas, kiek prisiminė, 2014 metais, – paskirta 9-erių metų laisvės atėmimo bausmė, tad kalėti liko nedaug.
„Sūnus nuolat man rašė laiškus iš pataisos namų, skambino telefonu. Kaune dirbo prie statybų, turėjo savo mobilųjį telefoną (nužudytasis Pravieniškių pataisos namuose buvo laikomas laisvesniu režimu, be sargybos palydos galėjo palikti įkalinimo įstaigą darbo tikslais). Lapkričio pabaigoje skambino, pasakojo, kad šiuo metu yra tardymo izoliatoriuje dėl skyrybų ar alimentų. Ir tuomet nutilo. Gruodžio pradžioje pranešė, kad mano sūnus pakartas ar pasikorė. Žmona neėmė jo, niekas neėmė, aš turėjau palaidoti“, – teisme liudijo nužudytojo tėvas.
Paklaustas teisėjos, ar kada nors sūnus kalbėjęs apie savižudybę, nukentėjusysis šioje byloje patikino, kad to niekad nebuvę: A.K. negalėjo nei nužudyti, nei nusižudyti.
„Jau tiek atsėdėjęs juk buvo. Sakiau, grįši pas mus, kai atsėdėsi. Klausė, ar priimsiu, kai išeis. Darbų rasim, sakiau. Būtų padėjęs man, seniui, nugyventi iki gyvenimo pabaigos“, – patikino 1944 metais gimęs nukentėjusysis.
Teisėja perklausė, iš kur pas kaltinamąjį gali būti tokie pinigai – 50 tūkst. eurų, skirtų neturtinei žalai atlyginti, juk jis sėdi už grotų. Į tai nužudytojo tėvas atsakė: „Kad prisiminimą turėtų, galėtų siųsti po eurą ar du. Yra ir kolonijose darbų“.
Išgirdęs tai, G.Gaulia tik nusijuokė: „Jo, jo, yra“.
Kitas posėdis šioje byloje įvyks spalio 15 dieną. Jo metu žadama apklausti liudytojus – kitus nuteistuosius ir tardymo izoliatoriaus pareigūnus.
