Didžiulės apimties tyrimas prasidėjo, kuomet į Klaipėdos pareigūnus kreipėsi vyras, kuris azartinių lošimų paskyroje pasigedo savo pinigų.
Ikiteisminio tyrimo, kuris pradėtas 2017 metų sausį duomenimis, kaltinamasis E.T. naudodamasis kompiuterine programa ir pažeisdamas svetimų kompiuterių informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungdavo prie kitiems asmenims priklausančių kompiuterių ir rinko informaciją apie privatų jų gyvenimą.
Kaltinimai panevėžiečiui pareikšti už tai, kad jis kopijavo ir išorinėje savo laikmenoje saugojo įvairius kitiems asmenims priklausančius privačius susirašinėjimus, asmenines šeimos nuotraukas, prisijungimų vardus ir slaptažodžius prie socialinių tinklų paskyrų bei žaidimų platformų. Vyras įtariamas ir tuo, jog kopijavo ir saugojo kitų asmenų informaciją apie finansines operacijas, banko sąskaitų likučius, elektroninių mokėjimo priemonių prisijungimo vardus, slaptažodžius ir kitą nukentėjusiems asmenims priklausančią informaciją.
Pasak Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko Jurijaus Domnenko, vyras visa tai darydavo daugiausiai iš smalsumo. Kažkada kompiuterinius žaidimus žaisdavęs vyras buvo sukūręs interneto svetainę, kurios nuorodą platino socialiniuose tinkluose, forumuose. Ją parsisiuntę vartotojai nežinojo, jog yra stebimi – juos galėjo matyti, girdėti, kaupti slaptažodžius.
„Tai nėra virusas, nėra kirminas. Tai programa, gerai užmaskuota ir paleista. Yra daugybė programų, skirtų kompiutero peržiūrai nuotoliniu būdu. Šiuo atveju žmonės nieko nematė, – pasakojo viršininkas. – Prisijungia nuotoliniu būdu jums nežinant, gali prisijungti prie vaizdo kameros, žiūrėti, kas namuose, paklausyti, ką kalbate. Man atrodo labiau jį domino slaptažodžiai, prisijungimai, nuotraukos“.
Anot pareigūno, nežinia, kas būtų buvę, jei tą bazę išnaudotų. Žalos šiai dienai nedidelės. 2 500 eurų žala didžiausia žala iš vieno interneto vartotojo, kuris žaidė azartinius žaidimus ir iš žaidimų paskyros buvo perimti jo pinigai. Jis juos grynino, pinigus daugiausia panaudodavo tiems patiems žaidimas, ne pragyvenimui“, – pasakojo J.Domnenko.
Panevėžietis labai smarkiai slėpdavo savo tapatybę, tam tikrą laiką pareigūnams buvo sudėtinga jį atsekti. Šioje byloje dirbo IT specialistai, kurie išanalizavo didelį kiekį duomenų, išfiltravo klaidingus prisijungimus ir nustatė asmenybę.
Anot pareigūno, paprasčiausias patarimas žmonėms – nediegti programų iš nepatvirtintų šaltinių.
Dirbo gausios pajėgos
„Didelių pastangų ir glaudaus bendradarbiavimo tarp prokuratūros ir policijos pareigūnų dėka, ne tik pavyko surinkti begalę duomenų, pagrindžiančių elektroninėje erdvėje padarytas nusikalstamas veikas, tačiau svarbiausia – buvo užkirstas kelias jas daryti ir toliau“ – teigė šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras S.Galminas.
Iš viso ikiteisminiame tyrime nukentėjusiaisiais pripažinti 10 asmenų, civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos yra pateikę 7 nukentėjusieji.
Panevėžietis E.T. į kaltinamųjų suolą sės dėl neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis, neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, neteisėto poveikio elektroniniams duomenims, neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimo, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimo ar neteisėto disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, sukčiavimo, turto prievartavimo, pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
E.T. teismo kaltu anksčiau yra pripažintas jau du kartus. 2013-ais – už vagystę, o 2017-ais – už netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą.
Ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnai.
Bylos medžiaga, kurią sudaro 20 tomų, drauge su kaltinamuoju aktu artimiausiu metu pasieks Panevėžio apylinkės teismą, kuris ir nagrinės šią bylą.
