1980 metais gimęs Valerijus Capukas buvo vienas iš tų ilgapirščių, kurie specializuojasi vogdami iš butų. Vartojo narkotikus, todėl pinigų nuolat reikėjo kvaišalams.
Nuo kitų vagių skyrėsi gal tik tuo, kad pasišovė apvogti Seimo viešbutį. Prieš ketverius metus įsibrovė į politiko Algimanto Salamakino butą ir labai greitai buvo sučiuptas.
Istoriją plačiai aprašė žiniasklaida. Valerijus sėdo už grotų. Mažai kas žino, kad paleistas į laisvę ilgapirštis ir vėl pabandė apvogti Seimo viešbutį. Ir vėl buvo sučiuptas. Ir vėl sėdi kalėjime.
Mažai kas žino, kad paleistas į laisvę ilgapirštis vėl pabandė apvogti Seimo viešbutį. Ir vėl buvo sučiuptas. Ir vėl sėdi kalėjime.
Kriminalistai, kurie seka vagišių pėdsakais ir pažįsta jų mentalitetą, juokauja: kai Velerijų paleis, jis ir vėl bandys apvogti Seimo viešbutį.
Kodėl? Nes tokie nusikaltėliai, kurie turi aiškią specializaciją, dažniausiai, grįžta prie savo užsiėmimo. Vagystės iš butų yra šešėlinis verslas, kuris net narkomanus gali paversti turčiais.
Vilniuje – dviejų rūšių grupės
Pareigūnai nesako tikslaus skaičiaus, kiek tokių nusikaltėlių yra Vilniuje – tai yra slapta kriminalinės žvalgybos informacija. Aišku, kad dešimtys. Dalis profesionalių vagišių veikia vieni, o kiti – organizuotose grupėse, kurios yra skirstomos į dvi rūšis.
Pirmoji ir pati pavojingiausia vagišių grupė – nusikaltėliai, kurie yra pasiekę aukštą profesionalumo lygį ir taikosi į prabangius namus.
„Tokiose grupėse egzistuoja aiškus pasiskirstymas pareigomis ir vaidmenimis. Vagystės yra planuojamos, renkama informacija, parenkami profesionalūs vykdytojai, aiškiai žinoma, kur bus realizuotas pavogtas turtas“, – pasakojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis.
Tirti tokių ilgapirščių nusikaltimus yra sudėtinga – aukšto lygio grupėms priklausantys ivagys palieka labai nedaug pėdsakų, taikosi tik į prabangius namus, vagia tik grynuosius pinigus ir auksą.
„Jie nevagia buitinės technikos ir kitų daiktų, todėl palieka labai nedaug įkalčių. Labai sunku įrodyti, kad grynieji pinigai yra vogti. Auksas dažniausiai yra išlydomas, todėl paskui beveik neįmanoma nustatyti, kam priklausė turtas“, – aiškino S.Šemis.
Kitos rūšies vagišiai – narkomanai, kurie iš butų šluoja viską, kas pasitaiko po ranka. Tokie nusikaltėliai neturi brangios įrangos ir įgūdžių, tačiau veikia labai aktyviai.
Tai rodo situacija, kuri pernai susiklostė Vilniuje.
Narkomanų grobis – 600 tūkst. litų
Praėjusių metų rugsėjo mėnesį sostinės kriminalistai pastebėjo, kad Vilniaus pakraščiuose ir rajone smarkiai padaugėjo vagysčių iš būstų. „Sudarėme specialią tyrėjų grupę, kuriai buvo pavesta kuo greičiau išsiaiškinti vagis“, – pasakojo kriminalistas S.Šemis.
Paaiškėjo, kad vilniečių namus siaubė net dvi vagišių grupės, kurios buvo labai skirtingos.
„Viena buvo aukštesnio lygio, nes vogė tik iš prabangiai atrodančių namų. Jie stebėdavo šeimininkus, turėjo jų išvykimo ir grįžimo namo grafikus“, – pasakojo S.Šemis.
Šie nusikaltėliai buvo sulaikyti praėjusių metų pabaigoje. Vagys buvo ką tik įvykdę nusikaltimą ir visureigiu BMW X5 važiavo iš nusikaltimo vietos. Kelią pastojo pareigūnai, kurie automobilyje surado grynųjų pinigų ir aukso dirbinių.
Jie šluodavo viską: drabužius, buitinę techniką, pinigus. Kaip pasisekdavo. O sekėsi jiems tikrai neblogai, – apie narkomanus butų vagis pasakojo S.Šemis.
Beveik tuo pat metu buvo sulaikyti du 26 ir 28 metų Vilniaus narkomanai. Nusikaltimus jie vykdydavo pavartoję kvaišalų.
„Pavakaryje jie atvažiuodavo į gyvenamųjų namų rajoną, kur nors Vilniaus pakraštyje, ir eidavo į namus, kuriuose nedegdavo šviesos. Šluodavo viską: drabužius, buitinę techniką, pinigus. Kaip pasisekdavo. O sekėsi jiems tikrai neblogai“, – prisiminė patyręs kriminalistas.
Pavyzdžiui, viename apšvarintame name ilgapirščiai surado daugiau nei 100 tūkst. litų grynųjų pinigų. Verslininkas pinigus laikė stalčiuje.
Narkomanai buvo sulaikyti per policijos operaciją, kai buvo ką tik įsigiję automobilį „Audi A3“. Bandė sprukti nuo policijos, tačiau sukėlė avariją ir buvo sučiupti.
Kriminalistai įrodė, kad ši pora surengė 20 vagysčių ir pagrobė turto už 600 tūkst. litų. Vaikinai jau buvo sėdėję kalėjime už panašius nusikaltimus, o paleisti į laisvę vėl ėmėsi šešėlinio amato - 2008 metais įvykdė vagystę iš namo Vilniaus Antakalnio rajone, tačiau buvo sučiupti pareigūnų.
Vagies arsenale – brangūs prietaisai
Kai kurie iš būstų vagiantys nusikaltėliai veikia vieni. Pernai policija sulaikė tokį 31-erių vilnietį. Šis ilgapirštis buvo tikras profesionalas. Vogdavo iš tų būstų, kuriuose buvo laikomos didelės grynųjų pinigų sumos arba kitas turtas, kurį galima išnešti. Kruopščiai rinkdavo informaciją apie gyventojus, jų darbo grafikus. Apie grobį sužinodavo iš kitų kriminalinio pasaulio veikėjų.
Savo darbe dažnai susiduriame, kad žmonės elgiasi labai lengvabūdiškai: svetimiems pasakoja apie uždirbtus pinigus, vertingus sandorius, grynųjų pinigų judėjimą. Tokia informacija pasiekia ir nusikaltėlių ausis, – pasakojo S.Šemis.
Nusikaltėliai renka informaciją apie žmones, kurie turi kažkokio turto, namie laiko dideles grynųjų pinigų sumas. Žmonės elgiasi labai lengvabūdiškai: svetimiems pasakoja apie uždirbtus pinigus, vertingus sandorius, grynųjų pinigų judėjimą. Tokia informacija pasiekia ir nusikaltėlių ausis“, – paaiškino pareigūnas S.Šemis.
Atlikę kratą šio vagies namuose, pareigūnai rado daug visrakčių, įvairių modelių spynų brėžinių, modifikacijų, apsaugos pavyzdžių. „Jis tuo labai domėjosi ir nagrinėjo apsaugos priemones“, – sakė pareigūnas.
Be to, per vieną internetinę parduotuvę ilgapirštis buvo nusipirkęs elektroninį visraktį, kuris kainuoja apie tūkstantį eurų.
„Jeigu jūs paimtumėte tokį visraktį, nežinotumėte, ką su juo daryti. Reikia mokėti su juo elgtis. Bet jeigu moki, tai neįveikiamų spynų beveik nėra“, – pasakojo kriminalistas.
Vilnietis brangų įrenginį pirko tam, kad galėtų švarinti užsieniečių namus – per kratą pareigūnai rado lėktuvo bilietą į vieną Vakarų Europos valstybę. Vagis planavo bėgti iš Lietuvos ir jau buvo susiradęs, kur apsistoti užsienyje.
Nusikaltėlių emigracija yra viena iš priežasčių, kodėl vagysčių iš butų pastaruoju metu buvo smarkiai sumažėję.
Nusikaltėliai emigruoja
Vagysčių iš butų mažėja tiek Vilniuje, tiek ir visoje Lietuvoje. Tokia tendencija pastebima nuo 2008 metų, o priežastys yra kelios.
Pavyzdžiui, 2008 metais Lietuvoje buvo įvykdytos 6076 tokios vagystės, o po metų – beveik trimis šimtais mažiau. Dar po metų, 2010-aisiais, vagysčių iš gyvenamųjų patalpų sumažėjo iki 4909, o šiemet – 2683.
Tas pats ir Vilniaus apskrityje – per pastaruosius šešerius metus tokių nusikaltimų sumažėjo nuo 2334 iki 738.
Kriminalistų vadas S.Šemis sakė, kad jau kelis mėnesius Vilniuje nebuvo užfiksuota tokių vagysčių, kurių pobūdis rodytų, jog veikia organizuota grupė. Dauguma dabartinių vagysčių iš butų yra įvykdomos neprofesionaliai, dažniausiai, narkomanų. Be to, prie tokių nusikaltimų priskiriamos ir buitinės vagystės, tarkime, kai girtaujantis sūnus apvagia tėvų butą arba sugėrovas apšvarina sugėrovo namus.
Vagysčių skaičius mažėja, nes nusikaltėliai emigruoja. Profesionalūs vagys vyksta į Vakarų Europos šalis, nes ten grobis yra didesnis, o teisėsaugai trūksta patirties kovoti su nusikaltėliais iš Lietuvos.
„Mūsų kolegoms užsienyje sunku perprasti Lietuvos nusikaltėlių mentalitetą, todėl kartais jie kreipiasi pagalbos į mus“, – aiškino S.Šemis.
Mūsų kolegoms užsienyje kartais sunku perprasti Lietuvos nusikaltėlių mentalitetą, todėl kartais jie kreipiasi pagalbos į mus, – aiškino S.Šemis.
Lietuvos pareigūnai keičiasi informacija su su kitų šalių policija, todėl žino, apie lietuvių vagių sulaikymus ir teismo sprendimus.
Kita priežastis, kodėl nusikaltimų mažėja – dalis nusikaltėlių, kurie užsiima vagystėmis iš būstų, šiuo metu sėdi kalėjimuose. Pareigūnai sako, kad net paleisti į laisvę tokie ilgapirščiai yra stebimi, nes patirtis rodo, kad vagys vėl imasi to paties.
„Tai viena iš mūsų skyriaus darbo krypčių. Mes stebime jų judėjimą“, – aiškino S.Šemis.
Be to, vilniečiai pastaraisiais metais labiau rūpinasi savo turtu ir imasi papildomų saugumo priemonių.
Kriminalistai sako, kad kartais net papildomų investicijų nereikalaujančios saugumo priemonės gali apsaugoti būstus nuo vagių.