Įžanginį žodį konferencijoje „Psichoaktyvių medžiagų reforma: bausti negalima, padėti?“ tarusi Seimo narė Aušrinė Armonaitė nerimavo dėl dabartinės situacijos, susidariusios po to, kai praėjusių metų pradžioje buvo kriminalizuotas disponavimas nedideliu kiekiu psichoaktyvių medžiagų.
Nubaustų daugėja
„Nuo tada, kai viskas tarsi netyčia buvo patraukta į baudžiamąjį kodeksą, turime neįtikėtiną kriminalizavimo mastą“, – kalbėjo Seimo narė.
Ji pateikė ir skaičius, – pernai dėl šio nusikaltimo pagal Baudžiamojo kodekso 259 str. pradėtas 1501 ikiteisminis tyrimas.
„Tuo metu dėl platinimo buvo pradėti tik 375 ikiteisminiai tyrimai. Dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimo – 49 tyrimai. Tai rodo, kad teisėsaugos dėmesys nukreipiamas į smulkius pažeidėjus, visos pajėgos, visi resursai nukreipiami į tuos pažeidėjus, kuriems galbūt reikia švietimo ir pagalbos“, – aiškino Seimo narė.
Anot jos, „dar gražiau“ atrodo 2018 m. statistika, vien iki rugsėjo mėnesio pradėti 1639 ikiteisminiai tyrimai dėl narkotikų turėjimo be tikslo juos platinti. O platintojų atžvilgiu pradėti 538 tyrimai.
Šie skaičiai taip pat akivaizdžiai paneigia Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės „LRT Radijui“ pasakytus žodžius. Ji aiškino, kad disponavimo kriminalizavimas atgraso žmones nuo narkotikų vartojimo, tačiau statistika akivaizdžiai prieštarauja tokiam teiginiui.
„Visi sakė, kad taip. Sveikatos politikos ekspertai, visuomenės psichikos sveikatos ekspertai sakė, kad perteklinė kriminalizacija gali nukreipti dėmesį nuo stambių platintojų ir objektu palikti tuos žmones, kuriems visai nereikia taikyti baudžiamosios atsakomybės“, – pastebėjo ir A.Armonaitė.
Teisingumo kumštis talžo jaunimą
Kaip pasakojo A.Armonaitė, itin nemaloni tendencija yra tai, kad sėkmingai didiname nuteistų jaunų žmonių skaičių.
2017 m. iš 1501 pradėto tyrimo, dauguma jų, 1385, pradėti 18-29 metų žmonių atžvilgiu.
„Tai šokiruoja ir, manyčiau, yra skandalinga, kad daugiausiai baudžiami jauni žmonės, – tvirtino Seimo narė. – Ar taip mes turime į gyvenimą palydėti jauną žmogų? Uždėdami jam baudžiamosios atsakomybės štampą. Nemanau“.
Anot A.Armonaitės, yra du keliai, tačiau abu jie kur kas sudėtingesni nei paprasčiausiai nuteisti žmones.
„Tai švietimas per prevenciją, kai tu aiškini, kokia medžiaga kokią žalą daro tavo organizmui .Antras dalykas, tai pagalbos suteikimas tiems, kas yra priklausomi“, – nuomone dalinosi A.Armonaitė.
Vis dėlto, ne viskas taip ir blogai, štai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento parengtoje prevencijos programoje detaliai aiškinama, kodėl baudžiamoji politika, kalbant apie narkotikų vartotojus, yra neefektyvi.
Karas per brangiai kainuoja
Konferencijoje pranešimą skaitė buvęs Čekijos Nacionalinės narkotikų kontrolės koordinatorius Jindrichas Voborilas.
„Karas su narkotikais neturi pabaigos, nekariaukime, jis per brangiai kainuoja“, – tvirtino jis.
Čekija priėmė sprendimą dekriminalizuoti disponavimą absoliučiai visomis narkotinėmis medžiagomis, nuo kanapių iki heroino. Rezultatas?
„Turime pačią mažiausią heroino rinką Europos Sąjungoje. Anksčiau šis skaičius siekė 11 tūkst. vartotojų, dabar jis nukritęs iki 3,5 tūkst. Žmonės dažniausiai nevartoja per didelių dozių, žmonės gali laisvai eiti į darbą. Visa tai rodo, kad mes priėmėme teisingus sprendimus, – pozityvius pokyčius vardino jis. – Neturime sunkių organizuoto nusikalstamumo atvejų. Nedidelės problemos susijusios su narkotikų vartojimu. Mažiausias perdozavimų kiekis, turime tik apie 40 mirčių atvejų per metus.“
Anot jo, kol Čekijoje visu pajėgumu buvo vykdomas karas su narkotikais, kalėjimai buvo perpildyti, o teigiamų rezultatų nesimatė.
Norvegija dekriminalizavo
Praėjusių metų pabaigoje dekriminalizavimo kelią pasirinko ir Norvegija.
„Manau, jau daugelį metų Norvegija figūravo tarp tų, kas Europoje daugiausiai perdozuoja narkotikų. 2016 m. mirė 266 žmonės“, – kalbėjo Norvegijos parlamento narys Carlas Erikas Grimstadas.
50 metų šį Skandinavijos šalis laikėsi itin griežtos narkotikų politikos, grįstos bausmėmis ir įkalinimu.
„Dabar manome, kad žmones reikia gydyti, o ne bausti. Mes manome, kad narkotikų vartojimas nėra baudžiamas nusikaltimas, turime teikti žmonėms pagalbą, užuot sodindami į kalėjimus“, – kalbėjo C.E.Grimstadas.
Anot jo, narkotikų kontrolės įstatymai tinkami tuomet, kai jie mažina vartotojų, o svarbiausia, mirčių nuo narkotinių medžiagų skaičių.
„Sodindami žmones į kalėjimus pamatėme, kad tai neveikia. Šie skaičiai nemažėjo, – tvirtino jis. – Žmonės vartojantys narkotikus nėra nusikaltėliai, o turi kažkokių psichologinių problemų. Svarbu tų žmonių neįtraukti į teisėtvarkos mėsmalę, o padėti jiems išsikapstyti.“
