„Teismas nagrinės bylą viešuose posėdžiuose, išskyrus tą proceso dalį, kai tiriama informacija, sudaranti valstybės ir tarnybos paslaptį“, – BNS ketvirtadienį sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.
Pirmasis posėdis byloje numatytas balandžio 7 dieną, 10 valandą.
Ketvirtadienį teismas taip pat nusprendė pratęsti A.Paleckiui skirtą suėmimą dar dviem mėnesiams.
„Teismas mano, kad tai yra protingas terminas. Motyvai: gynėjai labai akcentavo socialinius ryšius – šeima, vaikai, gyvenamoji vieta. Tačiau teismas konstatavo, kad sprendžiant suėmimo klausimą šie socialiniai ryšiai nepaneigia galimybės kaltinamajam bėgti nuo teismo“, – teismo argumentus įvardijo atstovas.
„Teismas pažymėjo, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimos nusikalstamos veikos padarymo“, – pridūrė jis.
Taip pat atsižvelgta į tai, kad A.Paleckis jau yra buvęs teistas už karo, sovietinių ar nacistinių nusikaltimų neigimą.
„Tai rodo, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis Lietuvos įstatymų“, – apie teismo argumentus sakė V.Jončas.
Teismo vertinimu, bylos duomenys duoda pagrindo manyti, jog A.Paleckis gali bandyti bėgti nuo teismo, turi ryšių Rusijoje ir kitose valstybėse.
A.Paleckis laikomas suimtas nuo 2018 metų spalio.
Jis kartu su verslininku Deimantu Bertausku kaltinamas šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje.
Kaltinimų A.Paleckis nepripažįsta.
Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.
Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.
Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios įvykius tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J.Melio kalinimą.
