A.Marapolsko baudžiamoji byla jau atiduota Vilniaus miesto 2–ajam apylinkės teismui. Jis kaltinamas trukdęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnams atlikti kratas keliose Vilniuje įsikūrusiose bendrovėse. Viena jų – UAB „Adversus group“, esanti M.Valančiaus gatvėje, priklauso jo tėvui Edvardui Marapolskui.
Lagaminėlį surado
Į M.Valančiaus gatvę daryti kratų FNTT pareigūnai atvyko vasario mėnesį. Per kratą turėjo būti ieškoma dokumentų, galbūt įrodančių, kad buvo neteisėtai disponuojama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis. Kilo įtarimų, kad netinkamai panaudotos lėšos, skirtos ūkininko kaimo turizmo sodybai, esančiai prie Karvių ežero Širvintų rajone, įrengti. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kratų atvykę daryti pareigūnai laukė bendrovių atstovų, tačiau vietoj jų prisistatė A.Marapolskas. Jis pareiškė, kad šiame pastate nesą nei jiems rūpimos bendrovės, nei dokumentų. Pats A.Marapolskas LŽ sakė, kad atvykėliai neturėjo jokio kratos orderio.
Pareigūnų tvirtinimu, matydamas, kad tokie advokato aiškinimai jų nepaveikė, A.Marapolskas užsidarė vienoje iš bendrovei priklausančių patalpų. Pareigūnai neabejoja, kad kabinete užsidaręs advokatas žinojo, kokių dokumentų jiems reikia, tad surinkęs juos į lagaminėlį paslėpė, o pats slapčia bandė pabėgti per kitas duris. Tačiau tai jam nepasisekė – besileidžiantis žemyn laiptais bėglys buvo pastebėtas pareigūnų. Apieškoję pastatą jie rado paslėptą lagaminėlį su dokumentais.
Apskundė pareigūnus
Advokatui iškeltą baudžiamąją bylą tiriantis Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės valdybos prokuroras Darius Raulušaitis sakė, kad atvejų, kai įtariamieji bando trukdyti prokurorams ar antstoliams atlikti savo pareigas, pasitaiko dažnai. Tačiau tai darančius įstatymų sergėtojus, šiuo atveju advokatą, būtina kuo skubiau įvardyti, nes jis kelia grėsmę teisingumui.
A.Marapolskas LŽ tikino, kad jau skundėsi dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos. „Dabar Vilniaus apygardos teisme turi būti nagrinėjamas antrasis mano skundas dėl iškeltos bylos“, – LŽ sakė įtariamas advokatas. Jis teigė tik iš LŽ sužinojęs, kad jo byla jau atiduota teismui.
Trečdalis pinigų – advokatui
Advokato A.Marapolsko vardas žiniasklaidos minimas ne pirmą kartą. Jis plačiai nuskambėjo tuomet, kai advokatas ėmėsi ginti Dalią Budrevičienę, prabilusią apie vokeliuose gaunamus atlyginimus. Teisininkas su ginamąja pasirašė atstovavimo sutartį, pagal kurią jis turėjo gauti 30 proc. moteriai priteistos neturtinės žalos.
Tokia sutartimi labai stebėjosi ir atvirai ją kritikavo anksčiau nemokamai moterį gynęs advokatas Kęstutis Čilinskas. Vėliau jis tapo Seimo nariu ir D.Budrevičienei teko ieškoti kito advokato. Pasak K.Čilinsko, paprastai numatomas konkretus atlygis. D.Budrevičienė dar bandė derėtis, tačiau jai buvo pasakyta, kad kalbėti bus galima tada, kai pinigai bus sumokėti. Teismas nusprendė, kad Krekenavos agrofirma moteriai privalo sumokėti 85 tūkst. litų. Tačiau moteris gavo tik 58 tūkst., kitus iš karto perėmė A.Marapolskas.
D.Budrevičienei gauti pinigai – didelė parama. Po atleidimo iš Krekenavos agrofirmos ji neteko 80 proc. darbingumo ir gyvena tik iš invalidumo pensijos. A.Marapolskas komentuoti piniginius klausimus atsisako.
Praras teisę dirbti
Jei A.Marapolskas būtų nuteistas dėl bandymo trukdyti teisėsaugai, jis veikiausiai prarastų teisę verstis advokato praktika. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Montvydienė LŽ sakė, kad advokatas, nuteistas už tyčinį nusikaltimą, netenka teisės dirbti. „Manome, kad teisingumo negali ginti žmogus, tyčia padaręs nusikaltimą“, – sakė I.Montvydienė.
