„Pagrindinis organizatorius įkvėpėjas – politinis biuras su karine vadovybe, jie privalo atsakyti už tai, kas vyko Lietuvoje“, – Vilniaus apygardos teisme sakė kaltinamojo Sausio 13-osios byloje sovietų kario Aleksandro Navozovo advokatas Eugenijus Algirdas Burokas.
Politinis biuras buvo sovietų sąjungos Komunistų partijos aukščiausias valdymo organas, į jį įeidavo įtakingiausi Komunistų partijos nariai.
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį po trijų mėnesių pertraukos tęsė Sausio 13-osios bylos nagrinėjimą, savo kalbas toliau tęsia kaltinamųjų advokatai.
E.A.Burokas sakė, kad jo ginamasis A.Navozovas yra fizinis asmuo, o jis pagal advokato priesaiką apsiėmė ginti asmenį, o ne kažkokią santvarką ar valstybę, kuri kenkė jo ginamajam.
„1991 metų Lietuvai buvo grasinama, užsispyręs Seimas nepakluso Maskvai, M.Gorbačiovui. Jeigu būtų pas ką nors atsiradę proto, jeigu gaisrinės mašinos būtų paleidusios vandenį, žmonės būtų išsibėgioję. Tai nebuvo paprasta operacija, Lietuva kariuomenės neturėjo, kariuomenę atstojo civiliai žmonės“, – kalbėjo advokatas.
Advokatas prokuratūros kaltinimuose pasigedo nurodomų konkrečių jo ginamojo veiksmų ir prašo išteisinimo nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.
Korėjietis negalėjo išmanyti Lietuvos istorijos
Kito kaltinamojo, Anatolijaus Kim gynėja Jūratė Tamulevičiūtė sako, tuomet 23 metų buvęs korėjiečių tautybės jos ginamasis, ėjęs kuopos vado pareigas, negalėjo išmanyti Lietuvos istorijos. Jis gimė Vidurinėje Azijoje.
„Nežinoma, ar jis gyvas, nėra duomenų. Kyla pagrįsta abejonė, ar galėjo atsisakyti vykdyti vadų įsakymus. Susitarimuose prieš Lietuvos valdžią jis nedalyvavo“, – kalbėjo advokatė.
Tanko vairuotojas mechanikas A.Kim kaltinamas prie televizijos bokšto mirtinai sužalojęs laisvės gynėją Algimantą Petrą Kavoliuką. 52 metų vyras žuvo po tanko vikšrais. Byloje rašoma, kad A.Kim valdomas tankas prie televizijos bokšto Vilniuje laužė užtvarus, taip pat mirtinai sužalojo vilnietį A.P.Kavoliuką.
A.Kim advokatė prašė teismo atkreipti dėmesį, kad jos ginamasis buvo apklaustas liudytoju netrukus po sausio įvykių – 1991 sausio 23 ir 30 dienomis, įtariamuoju jis buvo pripažintas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu tik 2013 metais.
„Mano ginamojo parodymai yra parodymai prieš save ir teismas gali jais nesiremti“, – sakė advokatė.
J.Tamulevičiūtė sakė, kad reikia itin atsargiai patikrinti jos ginamojo, kaip liudytojo parodymų davimo aplinkybes, nes jis galėjo neatsakinėti į klausimus, jis pasielgė priešingai.
„Gal nebuvo išaiškinta teisės neduoti parodymų prieš save“, – svarstė advokatė.
Pasak jos, mechaniko vairuotojo pareigas ėjęs karys gavo užduotį važiuoti su tanku prie televizijos bokšto, jis turėjo tik užtikrinti desantininkų praėjimą prie bokšto ir vykdė vienkartinę užduotį.
„Nerengė jokių operacijų, visą laiką buvo tanke, nepanaudojo ginklo“, – sakė gynėja.
A.Kim, kaip ir dauguma bylos kaltinamųjų, kaltinamas karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui.
„Manau, kad mano ginamojo kaltė visiškai neįrodyta, prašau jį visiškai išteisinti“, – sakė advokatė.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Byla dėl Sausio 13-osios įvykių jau baigiama nagrinėti teisme, kalbas sako kaltinamųjų gynėjai.
Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, dauguma jų teisiami už akių.
Buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir kai kuriuos karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos.
