Pirmadienį nuo ryto rengiamas pirmasis šią vasarą posėdis Darbo partijos byloje.
Darbo partijos bylą kuruojančiam prokurorui apibendrinus visą medžiagą ir pasiūlius bausmes (Viktorui Uspaskichui – 6 metus nelaisvės, Vitalijai Vonžutaitei – metais mažiau), teisme dėl juodosios buhalterijos teisė sakyti baigiamąsias kalbas dabar perduota advokatams ir patiems kaltinamiesiems.
Pirmasis prie mikrofono pirmadienį stojęs V.Uspaskicho gynėjas Vytautas Sviderskis savo kalboje žadėjo aptarti bylos aplinkybes, kurios, teisininko vertinimu, turėtų tapti būsimojo išteisinamojo nuosprendžio pagrindu.
Advokatas citavo buvusio VSD vadovo Mečio Laurinkaus pasisakymus spaudoje apie tai, kad tamsios kasos politinėse partijose jau seniai yra vieša paslaptis, tačiau baudžiamąja tvarka už tai kol kas atsako tik viena partija.
Advokatas piktinosi, kad žiniasklaida sukūrė neigiamą jo kliento įvaizdį. Anot advokato, pagal tai, ką yra rašiusi žiniasklaida, galima ilgai vardinti V.Uspaskicho meilužes, tačiau nebuvo straipsnių, kad V.Uspaskichas buvo blogas Seimo narys, prastai ėjo savo pareigas ar panašiai.
 |
| Advokatas Vytautas Sviderskis |
Pasak V.Sviderskio, Darbo partijos juodosios buhalterijos teismo procesą žiniasklaida atspindi neobjektyviai, viešoje erdvėje gausu „subtiliai neobjektyvios, kartais melagingos, sąmoningai iškreiptos informacijos.“
V.Sviderskis negailėjo kritikos ir prokurorui Sauliui Verseckui. Anot gynėjo, prokuroro atstovo pasiūlytos bausmės kaltinamiesiems – nepamatuotai griežtos.
Advokatas kritikavo ir prokuratūros poelgį, kai praėjusių rinkimų į Seimą įkarštyje S.Verseckas nutarė perkvalifikuoti teisiamiesiems kaltinimus į sunkesnius – dėl sukčiavimo, bendrininkaujant organizuotoje grupėje. „Kartais net nereikia nurodymo sulaukti... Nuovokūs asmenys patys susigaudo, ko reikia šeimininkui,“ – užuominomis kalbėjo V.Uspaskicho gynėjas.
V.Sviderskis dar pridūrė, kad toks prokuratūros politinis manevras negalėjo nepaveikti rinkėjų.
Advokatas kalbėjo ir apie tai, kad 2005 metais Valstybės saugumo departamentas (VSD) jau turėjo medžiagą apie Darbo partijos juodąją buhalteriją, tačiau delsė ją perduoti ikiteisminiam tyrimui, neužkirsdamas kelio naujoms nusikalstamoms veikoms, o siekdamas priešingo tikslo – sulaukti kuo daugiau neteisėtų operacijų ir įtraukti į šį reikalą kuo daugiau nusikaltusiųjų. V.Sviderskis stebėjosi tokia tyrimo taktika, pateikdamas keletą palyginimų: esą jei moteris jau laukiasi, negalima padaryti jos labiau nėščia. Arba jeigu policija užfiksuota, kad kažkas pavogė automobilį, nebūtina laukti, kol bus pavogtas dar vienas automobilis, kad galėtų bausti už pirmąją vagystę, atvirkščiai, pareigūnų vienas tikslų tokiu atveju yra užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.
„Negali prokuroras valstybės vardu veikti juodųjų technologijų metodais,“ – advokatas V.Sviderskis piktinosi, kad prokuratūra pareiškė jo ginamajam V.Uspaskichui kaltinimus, tačiau esą nepagrindė jų įrodymais.
„Kreipiuosi į teismą prašydamas svarstyti, kad 2006 metais VSD surinkti duomenys gali būti laikomi įrodymais“, – V.Sviderskis kartojo mintį apie tai, kad gavę duomenis apie padarytą nusikalstamą veiką saugumiečiai privalėjo nedelsdami perduoti juos ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o ne toliau kaupti naują medžiagą.
Advokatas kartojo, kad jo kliento nekaltumo prezumpcija daugelį kartų buvo pažeista ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pasak V.Sviderskio, kiekvienas, bent šiek tiek susidūręs su viešųjų ryšių juodosiomis technologijomis, žino, kad bet koks asmeniui mestas kaltinimas palieka ant jo dėmę.
„Procesas nebuvo teisingas!“, – apie bylos nagrinėjimą pareiškė advokatas V.Sviderskis. Šį pareiškimą jis pagrindė teiginiais apie sąmokslo teoriją, kurios esmė – valstybiniu mastu veikia provokatoriai, atitinkamos suinteresuotos grupės.
V.Sviderskis pareiškė viltį, kad teismas „galėtų nesižvalgyti į vienus ar kitus rūmus, o nagrinėti bylas oriai.“
Pasak advokato, prokuroras labiausiai remiasi buvusios Darbo partijos buhalterės Nijolės Steponavičiūtės duotais parodymais, prisipažinimais, todėl keista, kad pati ši moteris išvengė baudžiamosios atsakomybės. V.Sviderskis nėra linkęs tikėti šios liudytojos pasakojimais, ypač „absurdiškomis aplinkybėmis su mistiniu milijonu...“
V.Sviderskis tikino, kad Darbo partijos neoficialios buhalterijos reikalus tyrusiems pareigūnams taip ir nepavyko surasti nė vieno įrodymo, kad už nusikalstamas veikas asmeniškai yra atsakingas V.Uspaskichas.
Advokatas aptarė ir garsiąją kratą Darbo partijos būstinėje. Labiausiai V.Sviderskiui kliūna, kad tuo metu Lietuvoje nebuvusio V.Uspaskicho pavaduotoja Loreta Graužinienė keletą valandų stovėjo už durų, maldaudama įleisti vidun.
„Kuo buvo pavojinga Graužinienė septyniems operatyviniams darbuotojams, atlikusiems kratą Darbo partijos būstinėje? Kuo buvo pavojingas advokatas?“ – retoriškai klausė V.Sviderskis, abejojantis, ar šios kratos metu surinkti įrodymai gali būti vertinami kaip patikimi.
Advokatas V.Sviderskis turėjo priekaištų ir specialistams, pateikusiems teismui išvadas apie šioje byloje surinktą finansinę buhalterinę medžiagą.
„Patys specialistai darė aritmetines klaidas, augindami inkriminuojamas sumas“, – pabrėžė advokatas, pateikęs pavyzdį, kad netikslumų neišvengta net konvertuojant dolerius į litus.
Teisininkas stebėjosi, kodėl toks didelis dėmesys šioje byloje yra skiriamas vieną žiniasklaidos priemonę valdančiai bendrovei „Aguomina“.
Advokatas nesutinka, kad savaitraštis „Laikas“ turėtų būti vadinamas „darbiečių“ partiniu laikraščiu. Anot V.Sviderskio, atlikus laikraščio publikacijų monitoringą paaiškėjo, kad 6,4 proc. straipnių buvo minima Darbo partija.
Anot advokato, prokuratūra šioje byloje nebeturėtų reikalauti Darbo partijos, kaip juridinio asmens, atsakomybės. V.Sviderskis smulkiai aptarė šios situacijos teisinį reglamentavimą.
Teisininko išsakytų argumentų esmė tokia: Darbo partijai susijungus su Leiboristų partija, juridinio asmens Darbo partijos egzistavimas pasibaigė, todėl nebeliko ir juridinio subjekto, galinčio šioje byloje atsakyti dėl inkriminuojamų nusikaltimų. V.Sviderskis kartojo: Darbo partijai „mirus“, nebeliko baudžiamosiosios atsakomybės subjekto, todėl baudžiamasis procesas jos atžvilgiu turėtų būti nutrauktas. Baudžiamoji atsakomybė negali būti perkeliama kitam juridiniam asmeniui, kuris nėra padaręs nusikalstamos veikos.
Advokatas V.Sviderskis žadėjo kalbėti dar mažiausiai keletą valandų, todėl teismas paskelbė pietų petrauką iki 12.45 val.
Papildyta 12.53 val. Po pietų pertraukos teismas tęsia darbą, advokatas V.Sviderskis toliau skaito baigiamąją kalbą.
V.Uspaskicho gynėjas dėlioja argumentus apie tai, kad naujasis politinis darinys – Darbo partija (leiboristai) – negali būti šioje byloje traukiama baudžiamojon atsakomybėn.
V.Sviderskis vėl grįžo prie bausmės, kurią prokuroras S.Verseckas siūlė skirti jo ginamajam. Teisininko vertinimu, siūlymas šešeriems metams sodinti V.Uspaskichą į belangę prasilenkia su saiku. V.Sviderskis pareiškė, kad V.Uspaskichui pareikštų kaltinimų pagrindimui akivaizdžiai trūksta įrodymų: „Negali prokuroras valstybės vardu veikti juodųjų technologijų metodais.“
V.Sviderskis kalbėjo ir apie tai, kad ši byla nagrinėjama jau labai ilgai, todėl paprašė teismo šią aplinkybę bet kokiu atveju vertinti kaip atsakomybę švelninančią atsakomybę.
„Prašau mano ginamąjį išteisinti“, – netikėtai greitai savo baigiamąją kalbą baigė advokatas V.Sviderskis, po pietų pertraukos kalbėjęs vos 20 minučių.
Baigiamųjų kalbų estafetę perėmė kitas V.Uspaskicho advokatas Algirdas Miškinis.
Šis advokatas kalbėjo apie, jo nuomone, šio bylos nagrinėjimo metu padarytus procesinius pažeidimus. Jis prisiminė atvejį, kai byla buvo nagrinėjama, nors V.Uspaskichui, kaip tuomečiam europarlamentarui, turėjo galioti teisinė neliečiamybė.
A.Miškiniui taip pat nesuprantama, kaip 2012 m. pabaigoje prokuratūra šioje byloje galėjo pakeisti kaltinimus.
Pasak advokato, viskas, ką šioje byloje įrodinėja prokuroras, yra apibrėžta Baudžiamojo kodekso straipsnyje (220) apie mokesčių slėpimą. Tuo tarpu apie sukčiavimą (BK 182 str.), anot A.Miškinio, šioje byloje negali būti jokios kalbos.
V.Uspaskicho gynėjas pareiškė, kad vienintelis paaiškinimas, kodėl prokuratūra pakeitė kaltinimus, yra siekis atitolinti šioje byloje senaties terminą. MIškinio teigimu, nuosprendį skelbsiantis teismas, o galbūt ir aukštesnės instancijos teismai turės argumentuotai pasisakyti, ar tokie teisiniai manevrai yra atitinka teisingo teisinio proceso principus.
A.Miškinis kalbėjo ir apie nekaltumo prezumpcijos principą: asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltės neįrodo teismas.
Advokatas svarstė, kad nekaltumo prezumpcija turėjo užtikrinti šioje byloje ir lygiateisiškumo principą abiems bylos šalims. Tačiau, pasak A.Miškinio, teismas atmetė daugelį kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymų ištirti bylai reikšmingas aplinkybes. A.Miškinis teismui dabar siūlo savotišką išeitį: visas nepašalintas abejones vertinti kaltinamųjų naudai.
Daug A.Miškinio kritikos teko informacinių technologijų specialistams, tyrusiems kompiuterinę Darbo partijos juodosios buhalterijos medžiagą ir pateikusiems apie ją išvadas.
Pasak advokato, į daugelį aktualių klausimų specialistai arba neatsakė visiškai, arba atsakė neįtikinamai, todėl jų pateikti duomenys yra abejotini ir neobjektyvūs. „Kompiuterinių specialistų išvadomis negalima remtis šioje baudžiamojoje byloje“, – tikino A.Miškinis.
Panašios kritikos advokatas pažėrė ir specialistams, tyrusiems finansinius dokumentus. Anot A.Miškinio, finansų specialistai iš esmės neatliko jokio savarankiško tyrimo, o tik pabandė susisteminti iš prokuratūros gautą medžiagą.
A.Miškinis piktinosi, kad į bylą galėjo pakliūti net su Darbo partija tiesiogiai nesusiję ūkiniai finansiniai dokumentai, tačiau viskas „suplakta į vieną katilą“, už viską reikalaujama atsakomybės iš V.Uspaskicho ir kitų „darbiečių“.
„Aišku, galima neigti tai, kas akivaizdu“, – advokatas prisiminė, jog kažkada buvo tikima, kad visas pasaulis laikosi ant trijų dramblių, o tikintieji, kad žemė apvali, būdavo baudžiami.
Advokatui iki šiol neaišku, kur yra dokumentai, vadinami specialisto išvados priedais. Teigiama, kad šie priedai turėtų užimti 49 puslapius.
Advokatas aiškino, kad į šį klausimą tiksliai negalėjęs atsakyti ir prokuroras, aiškinęs, kad daugybė bylos tomų ir yra išvados, kurią pateikė specialistai, priedai. Kaip tarp 16 000 puslapių rasti tuos reikiamus 49, teisininkui nesuprantama.
V.Uspaskicho gynėjas pareiškė galintis išvardinti šiurkščiausias specialistų klaidas ir neatitikimus.
Pavyzdžiui, skaičiuodami Darbo partijos neoficialias išlaidas, kurių dalis buvo JAV doleriais, specialistai rėmėsi keitimo į litus kursu ne 2,8, o 28.
Tokiu būdu vienoje vietoje iš 10 000 JAV dolerių gimsta bemaž 280 000 litų suma, stebėjosi ir piktinosi A.Miškinis.
Advokatas smulkiai narpliojo skaičius, kuriuos pateikę specialistai, jo teigimu, padarė akivaizdžių klaidų ir dėl to dabar klaidina teismą. Anot teisininko, finansų specialistai klydo tiek taikydami metodikas, tiek atlikdami elementarius aritmetinius veiksmus, todėl apskaičiavo nerealias Darbo partijos esą nuslėptų mokesčių sumas. „Atkreipiu teismo dėmesį, kad visos klaidos yra tik į padidinimą. Kažkaip nesiseka specialistams imti ir per klaidą sumažinti mokesčių“, – tarsi pats sau replikavo advokatas A.Miškinis.
A.Miškinis aptarė lėšas, išmokėtas muzikantams ir dainininkams už koncertus.
Pripažįstant, kad jos išmokėtos menininkams, turėjo būti taikomas 15 proc. autorinių honorarų Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Tačiau specialistai, skaičiavę Darbo partijos nesumokėtus mokesčius, kažkodėl taikė 33 proc. GPM tarifą.
A.Miškinis mato vienintelį tikslą taikyti akivaizdžiai netinkamą GPM tarifą: esą sąmoningai buvo siekiama padidinti nuslėptų mokesčių sumas.
V.Uspaskicho gynėjas priminė, kad bene svarbiausią rolę šioje byloje prokuratūra teikia buvusiai Darbo partijos buhalterei N.Steponavičiūtei, nes būtent jos parodymais labiausiai paremti kaltinimai.
Anot advokato, pasak prokuroro, N.Steponavičiūtės parodymai buvo aiškūs, nuoseklūs, patvirtinti kita bylos medžiaga, todėl jais galima neabejoti.
Tuo tarpu A.Miškiniui buvusios „darbiečių“ iždininkės pasakojimai atrodo prieštaringi, todel jis teismui siūlo vertinti juos kritiškai.
A.Miškinis pareiškė pasigendantis kaltinamųjų suole asmenų, konstravusių Darbo partijos juodąją buhalteriją, nors jie jau prieš tai turėjo problemų su teisėsauga, slėpdavo savo biografijos faktus. Advokatas linksniavo ne tik N.Steponavičiūtės, bet ir Danguolės Burbienės bei pastarosios dukters Virginijos Jagminaitės pavardes.
„Prašau mano ginamąjį Viktorą Uspaskichą išteisinti dėl visų jam pareikštų kaltinimų“, – apibendrino ilgiau nei tris valandas beveik be atokvėpio kalbėjęs advokatas A.Miškinis.
Kaip žinoma, Darbo partijos lyderį šioje byloje gina du jo samdyti advokatai. Tačiau į procesą buvo įtraukta ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė. Ji taip pat pareiškė, kad V.Uspaskichas privalo būti išteisintas, neįrodžius jo kaltės.
Teismas paskelbė pertrauką iki antradienio ryto. Baigiamąsias kalbas sakys kitų kaltinamųjų advokatai.
