Pirmadienio popietę teismas sostinėje toliau nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl advokato Sergejaus Novikovo nužudymo Vilniaus centre.
Bylą kuruojantiems prokurorams pagaliau buvo suteikta teisė pagarsinti šios rezonansinės bylos kaltinamąjį aktą.
Beje, pirmadienį taip pat paaiškėjo, kokios kompensacijos reikalauja nužudytojo keturių asmenų šeima: našlė ir trys vaikai prašo priteisti po 1,5 milijono litų.
Prieš teismą dėl advokato žmogžudystės yra stoję ne tik užsakovu įvardijamas Vilniaus laidojimo rūmų direktorius Vitalijus Gasperovičius ir vykdytoju vadinamas buvęs boksininkas Jonas Dambrauskas, bet ir dar du asmenys – Tatjana Kulešienė ir Vladislavas Tomkevičius. Kaltinimai pastariesiems susiję su finansinėmis machinacijomis, dokumentų klastojimu.
Buvusiam Vilniaus laidojimo rūmų vadovui V.Gasperovičiui pateikti kaltinimai dėl 429 200 litų pasisavinimo.
Dar rimtesnė kaltinamojo akto turinio dalis – jis sukurstė J.Dambrauską ir padėjo šiam nužudyti advokatą S.Novikovą.
Dėl motorolerio – mikroautobusu į Rygą
Prokuratūros atstovai smulkiai surinko duomenis, kaip buvo organizuojama kruvinoji teisininko medžioklė. Peilį, kuriuo ketino nudurti žmogų, J.Dambrauskas nusipirko Kalvarijų turgavietėje. Dėl padidinto galingumo motorolerio, kuriuo ketino greitai pasišalinti iš žmogžudystės vietos, J.Dambrauskas specialiai vyko į Rygą.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vitalijus Gasperovičius |
Prokuratūros duomenimis, užsakovas samdomą žudiką ragino pirkti motorolerį Lietuvoje, tačiau vėliau kelionei į Latviją V.Gasperovičius suteikė J.Dambrauskui Vilniaus laidojimo namams priklausantį 2008 m. laidos baltą mikroautobusą „Mercedes Benz 313“.
Beje, J.Dambrausko Rygoje įsigytas motoroleris „Piaggio“ irgi buvo baltos spalvos.
Ant šalmo esantį užrašą „Harley Davidson“ žudikas užmaskavo lipnia juosta.
Prie grožio salono žudyti nesiryžo
Žudikas ilgai mėgino sulaukti tinkamiausio momento, kada galės įvykti savo kruvinąją misiją. Tyrimo metu nustatyta, kad su peiliu J.Dambrauskas S.Novikovo tykojo net prie grožio salono, esančio pačiame Vilniaus centre, greta Seimo. Tačiau sąlygos žudyti ten nebuvo tinkamos.
Iš tyrimo medžiagos aiškėja, kad advokatą galbūt galėjo išgelbėti šviesoforas. Mat S.Novikovui vykstant nuo Katedros prieigų į K.Kalinausko gatvę, kur prie banko vėliau ir buvo nužudytas, žudikas su motoroleriu pakeliui buvo pametęs savo taikinį iš akiračio. Kai J.Dambrauskas vienoje sankryžoje buvo priverstas sustoti prie raudono šviesoforo signalo, jis nepastebėjo, kad S.Novikovo „Honda Legend“ iš Gedimino prospekto pasuko į Vasario 16-osios gatvę. Motorolerio vairuotojas prospekte nepasuko į kairę ir nuvažiavo tiesiai.
Tačiau tada, kai Gedimino prospekte S.Novikovo nerado, intuicija nuvedė J.Dambrauską prie „Citadelės“ banko.
Anot kaltinamojo akto, turėtu peiliu J.Dambrauskas pirmiausia pradūrė „Honda“ galinį ratą, kad galėtų atkreipti S.Novikovo dėmesį ir priverstų prieiti jį arčiau. Kai advokatas palinko apžiūrėti subliuškusios padangos, J.Dambrauskas smogė jam kumščiu į veidą. S.Novikovas parkrito, o atsitiesęs atsisėdo ant šaligatvio krašto. Tada žudikas savo aukai smogė mažiausiai tris kartus peiliu į krūtinę.
Žadėjo 10 000 litų pelną kas mėnesį
Suvyniojęs peilį į audektą, žudikas įdėjo jį į motorolerio daiktadėžę ir skubiai pasišalino, o netrukus atsikratė įkalčių.
Nuvykęs į Neries upės pakrantę ties Eigulių gatve, žmogžudys kruviną peilį išplovė, o tada perlaužė per pusę. Nuolaužos ir skuduras buvo užkasti.
Pagal kaltinamąjį aktą, motorolerį J.Dambrauskas paslėpė vienos bendrovės patalpose, iškart nurodydamas jį nuplauti ir parduoti.
„Visiškai nesutinku su prokuratūros kaltinimais!“, – pareiškė užsakomosios žmogžudystės vykdytoju įvardijamas buvęs boksininkas J.Dambrauskas.
Beveik jokių rimtų jam pareikštų kaltinimų pareiškė nepripažįstantis ir V.Gasperovičius.
Prokuratūros surinktais duomenimis, V.Gasperovičius turėjo labai aiškų motyvą siekti S.Novikovo pašalinimo. Vilniaus laidojimo namų direktorius sužinojo, kad advokatas siekia įsigyti dar 40 proc. šios įstaigos akcijų ir tapti kontrolinio paketo valdytoju. „Gasperovičius bijojo atleidimo iš direktoriaus pareigūnų“, – pažymima kaltinamajame akte.
V.Gasperovičiui pavyko J.Dambrauską įkalbėti, kad jeigu pavyks perimti advokato S.Novikovo trokštamas akcijas, jo pelnas iš Vilniaus laidojimo rūmų verslo kas mėnesį sieks po 10 000 litų.
Kaip užsakovas įtikino buvusį boksininką J.Dambrausko prisidėti prie klastingo kruvino plano? Anot prokurorų, V.Gasperovičiui pavyko J.Dambrauską įkalbėti, kad jeigu pavyks perimti S.Novikovo trokštamas akcijas, jo pelnas iš Vilniaus laidojimo rūmų verslo kas mėnesį sieks po 10 000 litų.
Kaltinamoji direktorė: „bijojau numirėlių...“
Kategoriškai savo kaltę neigė ir kaltinamasis V.Tomkevičius.
Vienintelė T.Kulešienė nebandė pasirodyti visiškai nekalta. „Pripažįstu dėl kaltinime išdėstytų aplinkybių, bet nesutinku su mano veiksmų kvalifikavimu“, – pareiškė ši kaltinamoji, kurią vienintelę teismas pirmadienį jau spėjo apklausti.
T.Kulešienė teismui pasakojo, kad beveik 20 metų sėkmingai dirbo reklamos versle, ėjo vienos agentūros direktorės pareigas. Tačiau prasidėjus krizei, verslas sustojo. Ieškodama išsigelbėjimo, ji ėmė skambinėti savo pažįstamiems, tarp kurių buvo ir kaltinamasis V.Gasperovičius, kurį T.Kulešienė pažinojo kaip buvusį solidų savo reklamos firmos klientą.
„Padariau didelę kvailystę, įsidarbindama į tą firmą“, – teismui pareiškė moteris.
T.Kulešienė iš pradžių buvo priimta į Mariaus Molotoko vadovaujamą viešąją įstaigą VIS LT, tačiau netrukus pavadinimą pakeitė (tapo „Duatas“), o ją paskyrė direktore.
„Pagrindinė veikla buvo mirusiųjų kūnų saugojimas. Man buvo bloga vien nuo šios formuluotės! Buvau afekto būsenoje. Bijojau įstaigos, bijojau numirėlių, plius dar nebuvau įsivažiavusi į tą reikalą“, – save kaip nepatyrusią darbuotoją pristatė kaltinamoji.
Jai pareikšti kaltinimai susiję iš esmės su vienos finansinės operacijos įforminimu. Moteris pasirašė kasos pajamų orderį, pagal kurį iš darbo atleidžiamam įstaigos vadovui M.Molotokui turėjo būti išmokėta 80 000 litų, nors faktiškai tuos pinigus paėmė V.Gasperovičius. Kaltinamoji aiškino V.Gasperovičiaus buvusi įtikinta, kad firmos dalininkas, buvęs jo partneris yra jam skolingas. „Čia yra paprasta užskaita“, – esą taip T.Kulešienei paaiškino firmos buhalterė. Po šios 80 000 litų užskaitos, firma liko skolinga M.Molotokui nebe 142 000, o tik 62 000 litų.
„Neteisingai įforminau dokumentus, kasos orderius. Reikėjo prirašyti, kad gavėjas yra Gasperovičius“, – tokią savo kaltę šioje baudžiamojoje byloje įžvelgia T.Kulešienė.
Beje, duodama parodymus teismui, T.Kulešienė kelis sykius palygino buvusius verslo partnerius – V.Gasperovičių ir M.Molotoką. „Dėl savo išsilavinimo ir intelekto Marius buvo gal 10 kartų aukštesnis už Vitalijų. Jo galva buvo kaip kompiuteris! Vitalijus buvo išprusęs tik siauroje srityje, o Marius buvo labai išprusęs.“
Tiesa, moteris ne kartą pabrėžė ir tai, kad jie abu jai buvo dideli autoritetai, todėl ne vieno sprendimo direktorė nepriimdavo nepasitarusi su šiais vyrais.