Vaikinai, veikdami bendrininkų grupėje, sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu –suprasdami kylančias pasekmes, tyčia po tiltu „Vaivorykštė“, esančio Kėdainiuose, priklausančio Kėdainių rajono savivaldybei, iš medžio šakų susikrovė ir uždegė laužą, dėl to užsidegė tilto medinės laikančios konstrukcijos, buvo sugadinta tilto pakloto hidroizoliacija, pakloto pagrindo plokštės, plokščių medinės lagės, medinio denginio plokštė, pietinės pusės klijuotos medienos pusarkės atraminė dalis, pakloto ir pusarkės apskardinimo elementai.
Šiais veiksmais sugadino svetimą, Kėdainių rajono savivaldybei priklausantį turtą padarydami 10 670,61 Eur turtinę žalą.
Kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi. Jie teigė, kad nusipirkę alaus nusprendė nueiti po tiltu jo atsigerti.
Begeriant alų, buvo vakaras, vėsu, todėl visiems bendrai kilo mintis susikurti laužą.
„Atsinešę malkas dėjo į laužą, kūreno, gėrė, žodžiu buvo raganų šventė“. – teigė M.Petrauskas.
Atsinešė šakų, užkūrė laužą, laužas stipriai užsidegė, sprogo betonas, po ko užsidegė pats tiltas. Kai tiltas pradėjo degti, pagalbos negalėjo išsikviesti, nes visų telefonai buvo išsikrovę, aplink žmonių nebuvo, nes buvo vėlyvas laikas.
Išsigando, supanikavo ir nuėjo į kitą pusę Nevėžio pasižiūrėti, kur šiek tiek stebėjo degantį tiltą. Tilto negesino, nes upė buvo labai žemai, nebuvo kaip prieiti.
„Pagalbos negalėjo iškviesti, nes visų telefonai buvo išsikrovę. Nurodė, kad nuėjo į kitą Nevėžio upės pusę stebėti degančio tilto, bet kokią minutę ten tik pabuvo ir visi išsiskirstė į namus.“- teigiama teismo nuosprendyje.
Jaunuolių kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų be jų pačių visiško prisipažinimo, įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais įrodymais, liudytojo parodymais, specialistės paaiškinimu, specialistų išvadomis.
Skirdamas bausmę D.Jociui, teismas atsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, šiuo metu jis - pilnametis. Neteistas, administracine tvarka baustas, moksleivis, nedirba.
Skirdamas bausmę M.Petrauskui, teismas atsižvelgė į tai, kad jis nusikalto būdamas teistas 6 kartus (bylos nagrinėjimo metu teistas dar 2 kartus), baustas administracine tvarka, nedirba.
D.Mozeris nusikalto būdamas neteistas, tačiau po šios nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu priimtas nuosprendis ir baudžiamasis įsakymas, baustas administracine tvarka, dirba.
O.Budrys anksčiau teistas vieną kartą, administracine tvarka baustas, nedirba.
Nei vienas jų nusikaltimais padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino.
Teismas D.Jociui skyrė 4 mėnesių laisvės apribojimą, o D.Mozeriui 8 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant juos nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei visą bausmės laiką uždrausti bendrauti tarpusavyje su kitais kaltinamaisiais šioje byloje.
O.Budriui skirtas 8 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 1 metų 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį: per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba mokytis, arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) be gydytojo paskyrimo.
„Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, pripažino visiškai pareikštą civilinį ieškinį, yra jauno amžiaus, į tai, kad šio nusikaltimo padarymo metu teistas nebuvo.“ – atidėdamas bausmės vykdymą, motyvavo teismas.
Subendrinęs su anksčiau paskirtomis bausmėmis, teismas M.Petrauskas skyrė laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams.
Teismas atkreipė dėmesį, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. „Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.“ – pažymėta teismo nuosprendyje.
Vaikinai taip pat solidariai turės atlyginti 10 670,61 Eur turtinę žalą Kėdainių rajono savivaldybės administracijai.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
