Teismas, įvertinęs kaltinamųjų parodymus apie įvykio aplinkybes, ekspertų paaiškinimus, liudytojų parodymus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos užfiksuotus kaltinamųjų pokalbius bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, padarė išvadą, kad 2021 m. sausio viduryje, ryte, kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, siekdami ką tik gimusio bejėgiškos būklės naujagimio mirties, jį nužudė.
Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, tačiau jo kaltės neigimą teismas įvertino kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kurios nepatvirtino byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.
Paties kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu kito, teisiamojo posėdžio metu, duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, ir vėliau, užduodant tikslinančius klausimus, jis nurodė skirtingas aplinkybes, o kaltinamoji prisipažino ir davė nuoseklius parodymus, išsamiai paaiškino, kaip ir kokiu būdu kaltinamasis nužudė naujagimį.
Kaltinamojo parodymus taip pat paneigė užfiksuotas telefoninis pokalbis su sutuoktine, kuriame jis prašė jos prisiimti visą kaltę už nusikaltimo padarymą. Taigi, šio pokalbio metu kaltinamasis netiesiogiai prisipažino įvykdęs nusikaltimą.
Nužudymas savo artimo giminaičio ar šeimos nario pripažįstamas tada, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris yra nurodytas BK 248 straipsnio 2 dalyje. Ši dalis numato, kad „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad Deimantė Vadeikaitė-Kavaliūnienė pagimdė berniuką, savo sūnų.
Kaltinamoji aiškiai suvokė, jog gyvybę atima savo artimajam giminaičiui – naujagimiui vaikui. Taip pat abu kaltinamieji suvokė, kad atima gyvybę mažamečiui, ką tik gimusiam kūdikiui, kuris dėl amžiaus ir dėl to, kad ką tik gimė, yra visiškai priklausomas nuo motinos ir negali savimi pasirūpinti.
Tačiau kolegija nepripažino įrodytu, kad Tomas Kavaliūnas nužudė savo artimąjį giminaitį – naujagimį sūnų. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nežino tiksliai, ar jis buvo naujagimio tėvas, naujagimio kūnas nebuvo rastas, todėl byloje nebuvo įmanoma patikrinti tėvystės. Kaltinamajam neigiant tėvystę, visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl teismas šį kvalifikuojantį požymį pašalino iš kaltinimo.
Spręsdamas dėl bausmių kaltinamiesiems, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje), kaltinamųjų asmenybes ir paskyrė T.Kavaliūnui 13 metų, o D.Vadeikaitei-Kavaliūnienei – 8 metų laisvės atėmimo bausmes.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
