Remiantis prokuratūros kaltinimu, A.Kandrotas trukdė pareigūnui Vaidui Maziliauskui teismo rūmuose leistis laiptais, jį filmavo mobiliuoju telefonu. Tuo pat metu Celofanas piktinosi, kad didžiojoje riaušių prie Seimo byloje liudijęs policininkas teismui davė esą melagingus parodymus. Tai prokurorai įvertino kaip liudytojo persekiojimą.
Prokuratūros požiūriu, tokiu aktyviu elgesiu A.Kandrotas norėjo išvengti atsakomybės riaušių byloje.
A.Kandrotas nuo šių kaltinimų gynėsi argumentuodamas, kad policininką V.Maziliauską jis kalbino „kaip korespondentas“, nedarydamas pareigūnui spaudimo ar kitokio neigiamo poveikio.
Kaip liudytoją kaltinamasis netgi pasitelkė Vilniaus internetinės televizijos vadovą, kuris patvirtino apie Celofano sutartį dėl kūrybinių užduočių, reportažų rengimo.
Bylą išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė, penktadienio popietę teismas paskelbė nuosprendį.
Teisėjos verdiktas: A.Kandrotas nedarė poveikio riaušių byloje liudijusiam pareigūnui.
„Teismas nusprendžia Antaną Kandrotą išteisinti“, – kalbėjo teismo nuosprendį pristačiusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja K.Grinevičiūtė.
„Nustebau, kad yra teisėjų, kurie nebijo klano, noriu padėkoti teisėjai. Yra teisėjai, kurie nebijo priimti tokius sprendimus,“ – triumfavo išteisintasis A.Kandrotas.
Į teismą palaikyti kaltinamojo buvo atvykę buvęs Seimo narys Naglis Puteikis, kitas kaltinamasis riaušių byloje Andrejus Lobovas. Jie teismo verdiktą, paraginti paties išteisintojo, sutiko plodami, šūkaudami.
Už finansinius nusikaltimus kalintis vyras šiuo metu Vilniaus kalėjime atlieka dvejų metų ir dešimties mėnesių subendrintą laisvės atėmimo bausmę, primena BNS. Būtent iš pataisos įstaigos vyras šįkart buvo atvežtas į teismo rūmus dėl nuosprendžio paskelbimo.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Edmundas Bagdonas prašė vyrą pripažinti kaltu dėl poveikio riaušių prie Seimo byloje liudijusiam policijos pareigūnui.
Ši byla prieš A.Kandrotą pradėta praėjusių metų lapkritį po incidento Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Po teismo posėdžio, kurio metu buvo nagrinėjama riaušių prie Seimo byla, A.Kandrotas susidūrė su liudytoju, policijos pareigūnu Vaidu Maziliausku, ir bandė jam daryti įtaką duoti kitokius parodymus.
Šiuo atveju galima įžvelgti privataus gyvenimo ar garbės ir orumo – pažeidimą, bet ne nusikaltimą teisingumui.
Bylos duomenimis, kaltinamasis užstojo kelią, priekabiavo, kaltino pareigūną melagingų parodymų davimu.
Anot K.Grinevičiūtės, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad A.Kandroto veiksmai po teismo posėdžio filmuojant nukentėjusįjį, jį persekiojant, komentuojant duotus parodymus, vėliau šį įrašą paviešinant socialiniuose tinkluose „yra įkyrūs, peržengė etiško ir kultūringo bendravimo ribas“.
„Teismo vertinimu, nebuvo jokio poreikio filmuoti ir publikuoti nukentėjusių atvaizdą, tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad buvo panaudotas pavojingas ir realus psichinis poveikis, jog nukentėjusysis duotų melagingus parodymus“, – sakė teisėja.
„Byloje nenustatytas ir Antano Kandroto tyčios kryptingumas sąmoningai paveikti nukentėjusiųjų parodymus ir taip sutrukdyti teismui įgyvendinti teisingumą, priimti teisingą sprendimą. Šiuo atveju galima įžvelgti privataus gyvenimo ar garbės ir orumo – pažeidimą, bet ne nusikaltimą teisingumui“, – pažymėjo ji.
Teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.