Drąsiaus Kedžio draugai, kaltinami dėl pagalbos nužudant teisėją Joną Furmanavičių ir Laimutės Stankūnaitės seserį, vėl stojo prieš teismą.
Penktadienio popietę Vilniaus apygardos teismas antrą kartą pabandė atversti Raimundo Ivanausko ir Eglės Barauskaitės baudžiamąją bylą.
R.Ivanauskas (1956 m.) ir E.Barauskaitė (gim. 1979 m.) kaltę neigia.
Procesas penktadienį prasidėjo nuo įprastos procedūros: kaltinamųjų asmenybių nustatymo.
Anksčiau Kauno valstybiniame chore dainavęs R.Ivanauskas teismui prisistatė išsituokusiu neįgaliu bedarbiu.
E.Barauskaitė – dirbanti, netekėjusi kaunietė.
Toliau teismas sprendė, ką šiame procese derėtų pripažinti civiliniais ieškovais. Pirmiausia tokio statuso šioje byloje brolio netekusi J.Furmanavičiaus sesuo Sigita Uogintienė.
Iš viso šešios velionio J.Furmanavičiaus seserys ir teisėjo motina Anelė Furmanavičienė prašo priteisti po 100 000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Savo ruožtu R.Ivanausko atvokatas Artūras Bauža netikėtai pareiškė, kad kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas netinkamai, todėl paragino grąžinti bylą prokurorams. Anot teisininko, kaltinamasis aktas privalo būti surašytas itin kruopščiai, be esminių trūkumų, jo turinys neturi prieštarauti byloje esančiai medžiagai.
Advokatas citavo prieštaringą kaltinamąjį aktą. Vienoje vietoje teigiama, kad R.Ivanauskas tik kurstė nužudyti teisėją, kitur – kad padėjo. Pasak gynėjo, iš kaltinamo akto apskritai pasidaro neaišku, kam talkino R.Ivanauskas – D.Kedžio bičiuliui Mindaugui Žalimui ar pačiam Drąsiui?
Advokatą piktina, jog kaltinamajame akte apie M.Žalimo ir R.Ivanausko vaidmenis kalbama iš esmės panašiai, tačiau pirmojo atžvilgiu byla nėra iškelta, jo elgesys apskritai niekaip nėra įvertintas.
„Kaltinimas yra nelogiškas, nesuprantamas, neaiškus, nekonkretus – toks, nuo kurio neįmanoma gintis,“ – apibendrino R.Ivanausko gynėjas.
Bylą nagrinėjanti kolegija paskelbė pusvalandžio pertrauką, kurios metu apsvarstys proceso dalyvių penktadienį pareikštus prašymus.
Po pertraukos teisėjų kolegija paskelbė, kad advokato A.Baužos reikalavimas dėl bylos grąžinimo prokuratūrai trūkumams šalinti atmetamas.
Teismo vertinimu, visus neaiškumus ir prieštavimus bus galima pašalinti nuoseklaus bylos nagrinėjimo metu.
Kolegija pradėjo bylos nagrinėjimą iš esmės, prokuroras Redas Savickas pagarsino kaltinamąjį aktą. R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė kaltinami kurstymu padaryti labai sunkią nusikalstamą veiką – padėti Drąsiui Kedžiui (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus) 2009 m. rudenį nužudyti J.Furmanavičių, V.Naruševičienę, L.Stankūnaitę ir A.Ūsą.
Abu asmenys kaltinami dar ir tuo, kad planuojant rengiamų nužudymų detales, davė patarimus dėl žudymų eigos, surado galimą bendrininką, kartu su D.Kedžiu aptarinėjo slapstymosi vietas bei atsitraukimo kelius iš įvykių vietų, policijos darbuotojų suklaidinimo taktiką, dalyvavo užtikrinant D.Kedžio slapstymąsi po jo planuojamų nužudymų ir išbandant nužudymuose numatytą naudoti pistoletą su garso slopintuvu bei neperšaunamas liemenes, tokiu būdu padėję D.Kedžiui rengtis nužudyti ir žudant du asmenis.
Ikiteisminį tyrimą atliko Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento, Kauno apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas asmeniui, kuris nužudė du ar daugiau žmonių, numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
2009 m. spalio 5 d. rytą į darbą važiavęs J.Furmanavičius buvo nušautas aštuoniais šūviais. V.Naruševičienė nužudyta tos pačios dienos rytą savo namų tarpduryje šešiais–septyniais šūviais.
Manoma, kad ji, nors ir buvo įspėta apie J.Furmanavičiaus nužudymą, susirūpinusi savo dukters saugumu ir visiškai nekreipdama dėmesio į jai gresiantį pavojų, ėjo jos pasitikti iš mokyklos. Plyšyje tarp laiptelių ir namo sienos rastas D.Kedžiui išduotas pistoletas.
Penktadienį R.Ivanausko ir E.Barauskaitės bylos nagrinėjime paskelbta net trijų mėnesių pertrauka.
