Toks įspūdis susidarė situaciją komentuojant specialioje spaudos konferencijoje policijos, Vaiko teisių apsaugos darbuotojams ir antstolei Sonatai Vaicekauskienei.
„Pasakiau Vaiko teisių atstovei, kad vaikas turi būti perduotas mamai, tada seneliai (Laima ir Vytautas Kedžiai, – red. past.) puolė prie mergaitės, ji pradėjo klykti, ir viskas prasidėjo. Seneliai ir Audronė Skučienė taip pat pradėjo klykti. Tokia situacija nenormali. Jei sako, kad myli vaiką, suaugę žmonės to negali daryti. Jei seneliai nebūtų įėję, vaikas būtų buvęs perduotas“, – situacija komentavo antstolė S. Vaicekauskienė.
Tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos pavaduotoja Giedrė Prušinskienė teigia, kad yra šokiruota šiandienos įvykių, nes nieko apie antstolės planus nežinojo. Esą turėjo būti eilinis mamos ir dukros susitikimas, kuris, bendru sutarimu, vyko Kedžių namuose. „Mes nesame gavę teismo nutarties perduoti vaiką naudojant prievartą“, – tikino vaikų teisių apsaugos specialistai.
Susitikimas vyko sklandžiai
Vyriausioji specialistė Andželika Vežbavičiūtė, dalyvavusi penktadienio mamos ir dukros susitikime, pasakojo: „Susitikimas vyko stebint psichologui. Durys į kambarį buvo pravertos, kitoje patalpoje buvau aš, seneliai, teta.
Susitikimas vyko sklandžiai, mama su dukra žaidė dėlionę, kažką rašė ant popieriaus. Vėliau atvyko antstolė, nors net neprisistatė, atpažinau ją, nes buvau mačiusi per televizorių. Ji įteikė man prašymą perduoti vaiką, nors jis skirtas skyriaus vedėjai. Mano tikslas buvo dalyvauti susitikime.
Pradžios, kaip viskas prasidėjo, nemačiau, nes buvau žmonių, įėjusių į kambarį, kuriame buvo mergaitė, gale. Pamačiau tik gulinčią ant grindų mergaitę ir ant jos sukritusius suaugusius žmones. Mergaitė verkė, dar pasakė: „Mama, tu melagė.“
Reikalavau nutraukti visą šį veiksmą, nes buvo ir fizinio sužalojimo grėsmė. Ėmiau šią situaciją spręsti pati, nes man nepadėjo. Prašiau visų išeiti. Rėkiau. Antstolės buvau įspėta už atsakomybę, kad trukdau vykdyti veiksmus.
Mergaitei buvo didelis šokas, ji buvo susiėmusi už šono, negalėjo pasakyti, ką jai skauda. Atvykę medikai atliko išorinę apžiūrą, siūlyta vežti į ligoninę. Atvykusi globėja priėmė sprendimą kviestis į namus chirurgą. Likome su vaiku aš, psichologė. Kai psichologė įvertino, kad vaikas nurimo, išvykome.
Kaip toliau vyks vaiko paėmimas pagal teismo nutartį, nežinau, nes mes jo neturime.“
Nutartis turi būti vykdoma skubos tvarka
„Teismo nutartis skubos tvarka turi būti vykdoma, bet nuo gruodžio 16 d. to nepavyksta padaryti. Teismo sprendimu neutralioje vietoje turi vykti susitikimai, tačiau atsižvelgiama tik į Venckienės norus.
Atvykus į susitikimo vietą, nors turėjo neutralioje vietoje vykti, kambaryje buvo seneliai, teta, nors turėjo vykti tik mamos ir dukros susitikimas. Paprašiau išeiti visų, tuomet Vaiko teisių apsaugos darbuotojai perdaviau prašymą tuoj pat paimti vaiką.
Dabar prašysiu išaiškinimo, ar policijos pareigūnai gali su antstoliu įeiti į namų vidų, nes tai nėra vieša erdvė. Vaiko nuomonė – nori jis ko nors ar nenori, kartais prasilenkia su jo interesais“, – aiškino S. Vaicekauskienė.
Kada gali įvykti kitas bandymas perduoti mergaitę L.Stankūnaitei, kol kas neaišku. Taip pat neaišku, kada galėtų būti surengtas kitas mamos ir dukros susitikimas.
Policija savo kaltės nemato
Policijos atstovai tikina, kad savo darbą atliko gerai ir viešąją tvarką užtikrino. O namo viduje – ne vieša erdvė, todėl jie esą neturi leidimo ten būti. Į vidų buvo užėjęs tik Kauno apskrities VPK Viešosios policijos Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis. Jis kategoriškai paneigė, kad buvo naudojamas koks nors smurtas.
„Atvykome su antstole, ji viduje derino tvarką, aš buvau lauke. Vėliau užėjau į vidų, nes ji numatė vykdyti teismo sprendimą. Antstolė paskelbė, kad prašo perduoti vaiką motinai, tuomet įsiveržė seneliai, jie pradėjo šaukti, plėšytis, draskytis. Nežinau, ar jie galvojo apie vaiką. Man, kaip tėvui, tai yra šokas, dar nesu matęs tokio siaubingo įvykio.
Senelė puolė prie anūkės, kuri ją apsikabino. Mama taip pat norėjo prisiliesti prie mergaitės, o seneliai atplėšti, todėl jie ir nugriuvo. Ant jų užgriuvo ir senelis, teta. Apsaugos darbuotojai stengėsi atplėšti vaiką nuo senelių, nes galėjo jie užspausti ją. Senelis atidarė langą, kad visi matytų – esą vyksta smurtas. Vaikui nebuvo suduoti smūgiai. Visi voliojosi ant grindų.
Viską filmavo jų giminaitis. Peržvelgę filmuotą medžiagą, viską pamatytumėte patys“, – pasakojo T. Stauskis.
Instruktažą, kaip elgtis Klonio gatvėje pareigūnams, turėjusiems padėtis antstolei vykdyti teismo sprendimą, pravedė Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojas Vitalijus Pacevičius. Už tvarkos palaikymą buvo atsakingi T. Stauskis ir asmuo l. e. Kauno apskrities VPK valdybos viršininko pareigas.
Tačiau neaišku, kodėl šalia buvę apsaugos darbuotojai nesulaikė D.Kedžio artimųjų, kurie sutrukdė perduoti dukrą motinai? Kodėl Vaiko teisių apsaugos darbuotoja turėjo rėkti, kad visi paliktų kambarį ir baigtų susistumdymą?
Kaltų nėra?
Po visų atsakingų tarnybų pa(si)aiškinimų, kodėl kilo tokia didelė fiziniu mergaitės sužalojimu galėjusi baigtis sumaištis Kedžių namuose, aiškiau nepasidarė. Nei policija, nei antstolė, nei Vaikų teisių apsaugos specialistai savo klaidų neįžvelgia, teigia, kad viską darę teisėtai ir teisingai.
Tačiau akivaizdu, kad planuotiems veiksmams nebuvo tinkamai pasiruošta, nes tarnybos kartu nederino savo veiksmų. Nors visiems aišku, kad ši visuomenės pro padidinamąjį stiklą stebima istorija reikalauja išskirtinio pasiruošimo, veiksmų ir taikomų priemonių apgalvojimo, siekiant, kad aštuonmetė mergaitė nebūtų dar labiau traumuojama. Kaltų nėra, kenčia vaikas.
