Baudžiamoji byla dėl visą Lietuvą sukrėtusios naktinės studento žmogžudystės apeliacine tvarka sostinėje nagrinėjama itin kruopščiai.
Teisėjų kolegija jau buvo išėjusi rašyti galutinio nuosprendžio, tačiau nesiryžo jo skelbti, o atnaujino įrodymų tyrimą, kad kuo geriau išnarpliotų dviejų jaunų žmonių tragedijos aplinkybes.
Penktadienį Lietuvos apeliaciniame teisme specialiai surengtas papildomas posėdis, kuriame kolegija aiškinosi, ar Guramis Džikia galėjo tyčia nužudyti miegantį studentą savo kambario draugą, o jei taip – kada tiksliai tai buvo padaryta.
Kaip žinoma, šioje byloje nuteistasis prašo jį išteisinti, o Utenos kolegijos bendrabutyje žiauriai nužudyto sūnaus netekę tėvai reikalauja įkalinti žudiką iki gyvos galvos.
Už 20-mečio rokiškiečio Vitalijaus nužudymą Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalį gruziniško kraujo turinčiam klaipėdiečiui Guramiui yra skyręs 16 metų laisvės atėmimo bausmę, bet nuosprendis dar neįsiteisėjęs.
Žmogžudystė įvykdyta 2011 m. vasario 17-osios naktį, kai lauke spaudė 23–24 laipsnių šaltis. Nužudytojo tėvai įsitikinę, kad leisgyvis jų sūnus tą šaltį dar pajautė, nes 11 val., kai jau buvo atliekamas palaikų tyrimas, kūnas buvo atšalęs tik iki 27 laipsnių Celsijaus.
Pagal bylą tyrusių pareigūnų scenarijų, žmogžudystė buvo kraupi: peiliu ginkluotas žudikas auką užklupo miegančią.
Verslo ir technologijų fakulteto turizmo ir viešbučių administravimo specialybės studentas Vitalijus Piatinas iš Rokiškio buvo nužudytas šešiais peilio dūriais į kaklą.
Apeliaciniam teismui yra svarbu nustatyti tikslų nužudymo laiką, nes nuteistasis neigia žudęs kambario draugą vėlai naktį miegantį.
Nuteistojo ir jo advokato versija: G.Džikia tą naktį tik gynėsi. Teigiama, kad V.Piatinas grįžo į kambarį po vidurnakčio ir nusinešė į lovą peilį. Guramis dėl to pajuto grėsmę, vaikinai susigrūmė. Anot G.Džikijos, jis tik gynėsi nuo užpuolimo mažu sulenkiamu peiliu. „Tas peilis yra varlėms skrosti!“ – teisme yra pareiškęs advokatas Edvardas Staponkus.
Teisininkas teismui anksčiau yra pasakojęs apie keistas pagrindinio įkalčio radimo aplinkybes. Nuo 1971 m. teisėsaugoje dirbęs E.Staponkus teigė praėjus porai savaičių po įvykio nuvažiavęs į Uteną apžiūrėti įvykio vietos. Jo dėmesį patraukė netoli bendrabučio esantis upelis, turintis kelio pralaidą. „Įlindau į tą vamzdį. Išsitepiau, kaip velnias, nes niekas, išskyrus mane, ten nelandžioja“, – E.Staponkus pasakojo, kaip rado maišelį su peiliuku, įvyniotu į trumpikes.
G.Džikia yra sakęs, kad kažkur išmetė du peilius. Advokatas mano, kad didesnis peilis galėjo būti išplautas iš maišelio ir nuneštas srovės. Po savaitės pareigūnai įdėmiau apžiūrėjo upelį, tačiau nieko nerado.
E.Staponkus rezgė planą rastą peilį, ant kurio buvo sukrešėjusio kraujo pėdsakų, padėti ant stalo Panevėžio apygardos teisėjams. Vis dėlto teisininkas ryžosi pasikliauti prokurorais. Tyrimų metu patvirtinta, kad kraujas – V.Piatino. Tai ir yra tas peiliukas, kuriuo gynėsi Guramis, konstatavo advokatas.
Teisininkas akcentuoja, kad auka nemiegojo ir nebuvo nužudyta bejėgiškos būklės, kaip teigia prokuratūra.
Anot gynybos, jaunuolių konfliktas vyko apie vidurnaktį, o paryčiais Guramis tik išnešė aukos kūną į balkoną.
Penktadienį teismas šioje byloje paskelbė dar vieną pertrauką. Jos metu G.Džikia, jei to norės, galės susikaupti ir kreiptis į teisėjus su paskutiniu žodžiu. Vėliau teismas turėtų pagaliau surašyti nuosprendį, kuris įsiteisės iškart, bet dar galės būti skundžiamas kasacine tvarka.
